Doc. Giedr LastauskienLitetratra:1. Konspektai2. A. Vaivila Teiss teorijos vadovlis3. Baublys ir kt. Teiss teorijos pagrindai4. K. L. Valanius Teiss pagrindai: konstitucionalistinis konspektas5. S. Vanseviius Valstybs ir teiss teorija ir antra knyga Teiss teorija6. Straipsniai - publikacijos

TEISS TEORIJOS KONSPEKTAII paskaita. 2012 m. spalio 2 d.

Teiss teorija tai bendras mokslas apie teis. inios apie pasaul gali bti mokslins ir nemokslins. Nemokslins inios tai kasdieniniai teiginiai. Mokslins inios nuo nemokslini ini skiriasi iais aspektais: 1. atspindi giluminius reikini dsningumus;2. apima reikini sveik ir ryius;3. inios yra sutvarkytos ir susistemintos;4. inios yra pagrstos ir rodytos. Mokslai skirstomi dvi grupes: I grup gamtiniai mokslai, kurie tiria gamtos kuriamus reikinius, dsnius.II grup socialiniai mokslai, kurie tiria reikinius kuriamus moni. Teis priklauso iai moksl grupei. Teis kaip mokslas jungia visas mokslines inias apie teis. Visus teiss mokslus galima suskirstyti tris grupes: I grup bendrieji teiss mokslai (pvz.: teiss teorija, teiss filosofija, teiss sociologija, istoriniai teiss mokslai, lyginamoji teistyra ir kt.). Bendrieji teiss mokslai tai mokslai, kurie analizuoja visai teisei fundamentalius klausimus.II grup akiniai teiss mokslai tai tiesiogiai mogaus elges reguliuojanias taisykles analizuojantys mokslai. (pvz.: civilin teis, baudiamoji teis, eimos teis ir kt.)III grup Specialieji teiss mokslai tai mokslai, kurie teisei pritaiko kit moksl inias (Pvz.: teismo medicina, kriminalistika (SCI), teisin statistika ir kt.)Teiss teorija persismelkia per visas ias tris mokl grupes. Teiss teorija priklauso bendriesiems teiss mokslams. Svoka teorija neatitinka svokos reikms, nes nra universalios teorijos, kuri apimt visas inias, kur i pirmini teigini nuosekliai seka kiti teiginiai. Nra vieningos teiss teorijos. Bendras mokslas apie teis gali bti pavadintas vairiai teiss teorija, teiss filosofija, jurisprudencija (ia svoka gali bti kalbama tiek apie teism praktik tiek ir apie teiss teorij).Kiekvienas mokslas turi tik jam bding objekt (t.y. k mokslas tiria) ir metod ( t.y. kaip mokslas tiria, kokiais metodais, bdais ir t.t.)Teiss teorija tiria bendruosius teisinius reikinius (t.y. objektas), siekiant nustatyti j dsningumus. Teiss teorijos metodai tai bdai ir priemons, kuriomis tiriami teisiniai reikiniai. Metodus galima suskirstyti ias grupes:1. Bendrieji fundamentals metodai tam tikra teiss tyrimo filosofija;2. Konkrets metodai logikos, matematinis, psichologinis, lyginamasis ir kt. metodai;Teiss teorijos funkcijos (Apibrimas: Funkcija tai yra poveikio (veiksnio) kryptis arba bdas.):1. painimo funkcija;2. empyrin apraomoji funkcija ne tik painti, bet ir aprayti;3. paaikinimo funkcija i funkcija veikia vairiais pjviais (pvz.:teis negali egzistuoti be prievartos, funkcij, ryi analizavimas ir pan.)4. prognozavimo funkcija siekia nuspti, kuri pus teis vystysis;5. vertinamoji funkcija vertina veiksnius, funkcijas, ryius.

Teiss teorijos reikms:1. Teiss teorija suformuluoja ar apibria visas teiss esmines kategorijas ir nustato j santyk.2. Teiss teorija atlieka tarpininko vaidmen tarp teiss ir neteiss.3. Teiss teorija apibendrina ir kritikai vertina kit teiss moksl pasiekimus.4. Teiss teorija formuluoja argumentus, leidianius vertinti veikianios teiss tinkamum.5. Teiss teorija tiria teiss dogmatikos (t.y. teiss taikymo) taisykles.6. Teiss teorija tiria kaip taikant teisin technik (t.y. bd visum) sukurti tinkamas elgesio taisykles ir kt.

TEISS SAMPRATOS

Teis kaip sampraat yra labai vairiareikm ir tai apsunkina jos apibrim (svok pavyzdiai: valstybje galiojanti teis, teis nuosavyb, mogaus teiss, teis bti iklausytam, teis revoliucij ir pan.)Svoka teis gali bti vartojama teisiniu ir ne visikai teisiniu aspektu. Svokos:1. Subjektyvioji teis tai konkretaus asmens teisikai ginama galimyb. (Konkretaus mogaus).2. Objektyvioji teis tai konkreioje valstybje veikianti teisini taisykli sistema (visuma).3. Pozityvioji teis tai konkreioje valstybje galiojanti ir privaloma, valstybs sukurta arba akceptuota teis.Objektyvioji ir pozityvioji teiss i esms viena nuo kitos nesiskiria, ir tarp j gali bti dedamas lygybs enklas.4. mogaus teiss

Asmuo turi subjektyvij teis, jei ji yra tvirtinta objektyviojoje teisje. Nuosavybs teis kaip objektyvioji teis tai teiss normos, kurios reguliuoja visas savinink galimybes valdyti, naudoti ir disponuoti savo trutu. (Kaip?)Nuosavybs teis kaip subjektyvioji teis tai konkretaus asmens galimyb naudoti, valdyti ir disponuoti savo turt.(K?)

Teiss samprat vairov

Teiss smaprata (konspecija) tai teiss esms (prigimties), ontologijos, bties paaikinimas. Teiss teorijoje iskiriama keliatas deimi pagrindini teiss samprat.Visas teiss doktrinas (mokyklas) galima suskirstyti tris grupes:I grup mokyklos teiss esm randanios idjoje (pvz.: prigimtins teiss mokykla, psichologins teiss mokykla ir kt.)II grup mokyklos, kurios teiss esms ieko teiss normose, paraytose taisyklse. (Pvz.: teisinis pozityvizmas, teisinis normatyvizmas ir t.t.)III grup mokyklos, kurios teiss esms ieko moni santykiuose. vairios teisinio realizmo mokyklos. (pvz.: teis yra tai k nusprs teisjas (JAV, Skandinavija)).

Teisinis pozityvizmas kaip tiess samprata

Teisinis pozityvizmas niekada neegzistavo kaip vieninga teorija. Modernusis teisinis pozityvizmas atsirado XVIII a. sitvirtino XIX a. pabaigoje iki II-ojo Pasaulinio karo, po to jo taka maja, o jis pats velnja. Pozityvizmas teis ved logik ir sistem. Laikoma labiausiai moksline koncepcija. Pagrindiniai pozityvizmo (klasikinio XVIII XIX a.) teiginiai:1. Teis tai valstybs sukurtos elgesio taisykls (Suvereno sakymai).2. Nra privalomo ryio tarp teiss ir morals. Nemorali teis yra privaloma. 3. Vieninteliai teiss altiniai yra statymai plaiaja prasme (t.y. viskas k sukr valstyb)4. I teiss yra imetamos vertybs, nes vertybs negali bti tiriamos ar itirtos. 5. Teis tai udara login sistema, i kurios gali bti ivestas, logikos pagalba, sprendimas.6. Skiria dvi bties (egzistavimo) formas: YRA ir PRIVALO BTI. Teis talpina formoje YRA. Teis tai realiai valstybs nustatytos (uraytos), prievarta garantuojamos taisykls. 7. Teis tiriama tik empiriniais (realiais) tyrimo bdais. 8. Teisininkai privalo aklai ir beslygikai vykdyti statymus bei jiems paklusti.

Prigimtins teiss samprata teisins esms ieko mogaus prigimtyje arba dievo valioje. Prigimtin teis vystosi, eina per vis teiss egzistavim. Itakos slypi Senovs Graikijoje, svoka Jus naturale sukurta Senovs Romoje. XVII a. prigimtin teis gijo nauj turin, nes jai bandyta pritaikyti matematokos gamtos moksl metod, kuris neprigijo. XVIII a. ikilo jos kriz. Pranczijos revoliucija. Lygyb, brolyb, laisv, XIX a. i teorija buvo ugniauta pozityvizmo teorijos. Renesansu tapo laikotarpis po II-ojo Pasaulinio karo. Prigimtins teiss mokykla niekada neegzistavo moksliniu pavidalu, ji daugiau veik kaip lozung (ki) rinkinys. Prigimtin teis yra daniau spekuliacinio pobdio. Paymtina, kad dauguma prigimtins teiss nuostat jau yra konstitucijose ir kitose normose. Ji gijo pozityviosios teiss pavidal. iai koncepcijai bdinga:1. pripastamas teiss dualizmas: tikroji teis prigimtin teis ir pozityvioji teis valstybs sukurta teis.2. tikrosios teiss altiniu laikoma dievo valia arba mogaus prigimtis.3. mons turi atpainti tikrj teis ir j tvirtinti pozityviojoje teisje.4. jeigu pozityvioji teis neatitinka tikrosios teiss, ji yra negaliojanti. Prigimtin teis priklauso formai PRIVALO BTI.

Prigimtins teiss ir pozityviosios teis palyginimas

Prigimtin teisPozityvioji teis

ios teiss mokykla leidia:- nepaklusti pozityviajai teisei, kai ji yra neteisinga (radikalioji versija) arba;- teigia, kad privalu paklusti ir neteisingai pozityviajai teisei, iskyrus yatingas situacijas (Pvz. Venckien) (nuosaikioji versija)

-Pozityvizmas visada reikia opozicij prigimtinei teisei;-Pozityvistai akcentuoja paklusim pozityviajai teisei, nes:a) radikalioji (grietoji) versija pozityvioji teis i esms yra teisinga;b) nuosaikioji versija nes paklusimas garantuoja taik ir ramyb.

Prigimtins teiss modernia teorija yra laikoma Fulerio teorija. Jo suformuoluoti privalomi teiss norm poymiai (reikalavimai):1. Teiss bendrumas visiems vienodi reikalavimai.2. Teiss vieas paskelbimas.3. Teiss grtamojo galiojimo draudimas. ????4. Teiss aikumas.5. pareigojimas nepalikti teisje prietaringum.6. Udraudimas nustatyti teisines pareigas, kuri nemanoma vykdyti.7. Teiss pakankamas tstinumas.8. Reikalavimas, kad valtybins institucijos paios laikytsi teiss.

Modernusis pozityvizmas yra velnesnis nei jo pirmtakas ir jau pripasta teiss artim ry su kitomis normatyvinmis sistemomis (Pvz. Religija, moral, paproiai ir kt.)

II paskaita. 2012 m. spalio 3 d.

Psichologin teiss samprata

Psichologins teiss pradininkas ir krjas yra Levas Petraickis (1867-1931). L. Petraickis sukr savo teiss samprat pildydamas pozityvizmo nepakankamum ir kritikuodamas prigimtins teiss samprat. teiss moksl ved logik ir psichologij. Jis pripaino teiss dualizm, iskyr tikrj teis ir pozityvij teis. Tikrj teis vadino intuityviaja teise ir pagal j kiek yra moni tiek yra teism (Kiekvienas mogus turi savo intuityvij teis.). Teis apibria kaip ypatingas kiekvien mogaus emocijas. Anot jo teis tai dvipuss mogaus emocijos, kai jis jauia pareig elgtis tam tikru bdu ir suvokia, kad yra kitas asmuo, kuris gali pareikalauti. Jam teis skiriasi nuo morals tuo, kad moral yra vienpuss emocijos, t.y. mogus jauia pareig atlikti tam tikrus veiksmus.

Moral susideda i pareigos subjekto (1) ir pareigos turinio (2), o teis susideda i pareigos subjekto (1), pareigos turinio (2), teiss subjekto (3) bei teiss turinio (4) teis, tai dvipuss emocijos.

Pvz.: mes jauiame pareig pasisveikinti su kaimynu, taiau ar kaimynas turi teis pareikalauti pasiveikinimo? inoma ne, vadinasi tai vienpusis ryys, susidedantis tik i pareigos subjekto ir turinio.Taiau jei mes esame kaimynui skolingi, tai mes jauiame pareig kaimynui grainti skol (pareigos subjektas ir turinys), o kaimynas turi teis pareikalauti skolos (teiss subjektas ir turinys). ia jau matomas dvipusis ryys, o kur yra dvipusis ryys ten jau yra ne moral, o teis.

L. Petraickis mano, kad pozityvioji teis nustato bendras elgesio taisykles didelms moni grupms, o intuityvioji teis yra individuali. Intuityvioji teis keiiasi greiiau ir prisitaiko prie aplinkybi, taiau tai nereikia, kad ji yra geresn. Jis mano, kad kultringose valstybse pozityvioji teisgali bti geresn ir priimtinesn. Intuityvioji teis yra neribota ir nefiksuota nei laike nei erdvje, o pozityvioji teis veikia tik valstybs teritorijoje, kai valstyb priima taisykles. Teisje skiria tris gyvenimo sritis:1) kur veikia tik pozityvioji teis (pvz.: valstybs biudeto sudarymas, ia moralei nra vietos);2) kur veikia tik intuityvioji teis (pvz. garbs ir orumo supratimas, ia valstyb negali sukurti joki taisykli, kurios priverst jausti garb ar orum);3) veikia ir konkuruoja tarpusavyje abi, tiek pozityvioji, tiek intuityvioji, teiss. ios abi teiss esminiais klausimais turt sutapti, o jei nesutampa, tai valstyb turi keisti pozityvij teis.

Teisinis realizmas

iai grupei priklauso teorijos, kurios akcentuoja konkret moni elges ir ia ieko teiss esms. Pagal teisin realizm teis yra ne tai kas yra sugalvota ir ne tai kas parayta, otai kas i to realiai ijo gyvenime. ia vl susiduriama su dviguba teise, kur yra priepastatomos valstybs sukurta teis ir gyvoji teis. Teismai neturt taikyti statym, jei jie pasen ar prietarauja moni lkesiams. i teis labiausiai sitvirtino JAV kaip teisinis realizmas arba sociologin teiss samprata (amerikietis Holmes).Teis yra tai k nusprendia teismas. Pagal teisin realizm, statyme raytos teiss ir oareigos yra tuias reikalas. mogui yra svarbi ne pati pareiga, o prognoz kas jam atsitiks jei jis nesilaikys pareigos (paeis pareig). Atskiria teis ir moral, moral yra nesvarbi, teis yra tai k konkreioje situacijoje (byloje) nusprs teismas. Jis silo vis pizityvin teis vertinti i blogo mogaus poirio (taisykli lauytojo poirio). ia skiriamas didiulis aktyvumas teismui. Teiss prasms iekoma teism sprendimuose, sutari tekstuose, konkreiuose teisiniuose dokumentuose. Teisinio realizmo dka susikr mechanizmas prognozuoti (pvz.: JAV teisinink kontorose yra atskiras skyrius, kuris renka vis manoma mediag apie teisjus, kad pavykt i anksto kiek manoma atmesti teisjo neigiam nusistatym, tarkim teisjas turi viesiaplauk mon, su kuria iuo metu skiriasi, vadinasi teism (byl) savo argument pateikti jokiu bdu neis viesiaplauk moteris, kad nepakenkti teisjo nuosprendiui).

Teisini samprat palyginimas

Eil. Nr.Teiss samprata Kas kuria teisKur iekoti teiss prasmsTeisjo vaidmuo

1Teisinis pozityvizmasValstybins institucijosValstybs sukurtuose norminiuose aktuoseTiksliai taiko teiss aktus, teisjo vaidmuo pasyvus

2Prigimtin teismogaus prigimtis ir dievo valiaDievo valioje, visuomens (mogaus) prigimtyjeEsant prigimtins ir pozityviosios teiss suskirtimui, teisjas vadovaujasi prigimtine teise

3Teisinis realizmasmons ir j junginiai (arba teismas)Visuomeninje praktikoje, santykiuose, moni elgesyjeTeismas nustato teiss esm, netaiko pasenusi ir laikmeio neatitinkani statym. Teisjas yra aktyvus.

4Integruojanti teiss samprataVisi, kuri nurodymus teisin bendruomen laiko visuotinai privalomaisTeiss evoliucijoje, teisiniuose paproiuose, visuose privalom nurodym pavidaluoseTeisjas aktyvus ir kribingas. Teisjas veikia savo gali apimtimi (pvz. riestainio skyl, t.y. riestainio sienels tai yra teiss taikymo ribos, i kuri teisjas negali ieiti, o riestainio skyl, yra teisjo gali apimtis, kur jis teis taiko savo nuoira). Diskrecija teisjo gali apimtis (teisjo diskrecija)

Literatra norimties pasigilinti teiss sampratas:HART Teiss samprataKelzinas Grynoji teiss teorijaDvorkinas Principo reikalas

Vis mogaus gyvenim reguliuoja daugyb elgesio taisykli, norm ir pan. Jos mogui pateikiamos kaip sektino elgesio pavyzdiai, kuri laikydamasis asmuo neturs neigiam paskmi. Visus elgesio reguliatorius galima suskirstyti dvi grupes:I. nenormatyviniai reguliatoriai ie reguliatoriai negali bti ireikti normomis arba taisyklmis (pvz. mogaus niris);II. normatyviniai reguliatoriai pasiymi tuo, kad jie ireikiami normomis (taisyklmis). Visus normatyvinius reguliatorius galima suskirstyti dvi stambias grupes:1. socialins normos tai moni elgesio taisykls, kurios leidia suderinti prieingus interesus maiausiai skausmingomis priemonmis. 2. technins normos (arba tikslo normos)(Pvz. naudojimasis prietaiso instrukcijomis).Skirtumai tarp socialini ir technini norm:1. Socialins normos reguliuoja santykius tarp moni, o technins normos santyk tarp mogaus ir aplinkos. 2. Socialinmis normomis siekiama suderinti prieing moni interesus, o technins normos leidia pasiekti usibrt tiksl panaudojant aplink.3. Socialins normos yra subjektyvios, nes jas kuria mons, o technins normos atitinka objektyvius gamtinius dsningumus. 4. Technini norm laikymasis nra privalomas, mes j laikoms siekdami panduodoti aplink savo tikslams, o socialini norm lauymas visada sukelia neigiam visuomens reakcij.

Skiriamos tokios socialins norm grups: 1. Teiss normos 2. Morals normos. Moral tai yra tokios elgesio taisykls, kurios susiformuoja dl moni poirio dvasines vertybes. (Pvz.: poiris gro, gr, orum, padorum ir pan.) 3. Korporatyvins normos tai visuomenini judjim ir kitoki asmen susivienijimoelegesio taisykls. Jos skirtos organizacinms struktromstvistinti, dalyvi teiss ir pareigoms nustatyti. Paprastai j laikomasi savanorikai, nes gerbiami j tikslai ir norima bti j (susivienijim) dalyviais.4. Paprotins normos tai elgesio taisykls, kurios suiformuoja dl daugkartinio j taikymo ir tampa prasta paplitusia praktika. ios normos yra labai susijusios su morale, ios normos vienos seniausi, labai senos, konservatyvios ir sunkiai besikeiianios. iandien paproiai yra prarad moralin dimensij ir net neinom j kilms (pvz.: negalima sveius pasitikus su jais sveikintis per slenkst, niekas jau neino nei kodl, nei i kur tai, manoma, kad anksiau pirkiose buv tamsu ir atidarius duris nesimatydavo ar sveias turi akmen rankoje ar ne; baltai prie slenksio laidodavo savo artimuosius, tai kad nedrumsi ju ramybes prasydavo svecius uzeiti, o tik tada sveikintis ir pan.)5. Religins normos tai tokios elgesio taisykls, kurios reguliuoja religins bendruomens nari tarpusavio santykius, j santykius su dievu ir paios bendruomens. visrtina pavyzdin tikiniojo elgesio standart. ia jauiamas rykus tikjimo elementas, mons paprastai i norm laikosi savanorikai. Egzistuoja teisins tradicijos kur valstyb beveik nekuria teiss, bet priiri, kad bt laikomasi religini norm. Vakar visuomense valstyb yra atsiribojusi nuo religijos, taiau daugja sunki byl kai religins normos tiesiogiai susikerta su teisinmis normomis (pvz. ital spektaklis, kurio metu buvo naudojamas dievo atvaizdas, kr spektaklio metu buvo mtomi daiktai.)6. Politins normos tai taisykls, kurios susiklosto valdant valstyb santykiuose tarp piliei ir valstybs, tarp taut. Politins normos daniausiai bna neraytos arba ufiksuotos politinse deklaracijose, manifestuose ir pan. Auktos kultros valstybse politins normos labiau veikia nei teisins normos. Morals skirtumai nuo teiss (ie skirtumai yra santykiniai):1. Moral susiformavo anksiau u teis;2. Teis ireikia socialiai aktyvios (veiklios) visuomens interesus, o moral ireikia apskritai visos visuomens interesus. (Pagal Jesing, teis tai yra interesas, paverstas visuomenei privaloma taisykle).3. Moral skirtingai nei teis yra nerayta ir neformalizuota.4. Moral reguliuoja platesn santyki rat, bet yra situacijos, kurias teis reguliuoja, o moral ne. (Pvz.: automobil reikia vairuoti deinje ar kairje kelio pusje, kaip matome morals ia nra, paprasiausiai priimta taisykl, kuri pritaikyta tvarkai gatvje palaikyti).5. Moral suteikia didesn veikimo laisv ir leidia laisviau interpretuoti.6. Skiriasi galim paskmi apibrimas:teisje neigiamos paskms konkreiai apibriamos;moralje galime tik spti (pvz. tu idauei kaimyno lang, pagal teiss normas tu turi atlyginti, atstatyti padaryt al, o pagal moral paskms neaikios, nes kaimynas gali pykti, gali keryti, jei pas kaimyna buvo mai vaikai, jei apskritai kaimynui bloga diena ir pan. Ir t.t.)7. Teisje daniausiai visai nesvarbs poelgio motyvai, o moral i esms analizuoja poelgio motyvus. Teiss normos

Apibrimai: Teiss norma tai teisikai reikming elges tvirtinantis standratas. (Elgesio standartas). Taisykl tai teiginys, kuris aprao norm. Labiau orientuoja tekst, teksto gabal. Elgesio standartas = modelis = elgesio schema = pavyzdys. Standartizavimas tai elgesio sudliojimas schemas. Teisje mogaus elgesys standartizuojamas normomis ir principais. Yra iskiriami formalieji ir turiningieji teiss normos poymiai. Formalieji teiss normos poymiai tai normos kaip logikos kategorijos savybs. ie poymiai yra bdingi visoms socialinms normoms. Formaliosios teiss normos poymiai:1. F. Norma tai elgesio standartas, kuris skiriasi nuo kit norm savo iskirtiniu apibrtumu.2. F. Norma isiskiria ypatinga struktra, kuri susideda i 4 element: 1. Adresatas; 2. Aplinkyb; 3. Elgesio modelis; 4. Operatorius (elgesio modelio pobdis), kur:Adresatas tai asmuo, kurima skirti normos reikalavimai. Jis gali bti apibrtas bedrais poymiais arba individuliai (personifikuotai) (Pvz, js kurie esate auditorijoje, tu kuris esi auditorijoje)Aplinkybs - tai slygos, kuriom esant norma pradeda reguliuoti adresato elges. Jos gali bti apibrtos abstrakiai (pvz. sdintys auditorijoje) arba konkreiai (pvz. konkreti data)Elgesio modelis tai elgesys (pats elgesys).Operatorius tai elgesio modelio pobdis. Jis gali bti: leidimas arba liepimas, kuris turi dvi formas: draudimas (nedaryti kako) ir pareigojimas.3. F. Normoms nebdingas apraomasis pobdis ir tuo jos skiriasi nuo deskriptyvi (apraomj) teigini. Norma yra preskriptyvi (privaloma), todl ji negali bti nei teisinga nei klaidinga. Norma skiriasi nuo optatyvini teigini, kurie ireikia pageidaujam elgesio tip. 4. F. Normos pasiymi tuo, kad i adresato galima objektyviai reikalauti tik to k galima vykdyti (pvz.: negalima reikalauti, kad mons nakt nemiegot).5. F. Norma pasiymi realia galimybe j paeisti.

Turiningieji teiss normos poymiai tai tokios papildomos savybs, kuriomis turi pasiymti norma, kad j bt galima vadinti teisine norma (teise). Teiss teorijoje nesutariama dl poymi, yra skiramos 3 turiningj poymi kriterij grups:1. Legalumo kriterijus, ia norma tampa teisine, jei j priima valstybins institucijos ir tinkamai j paskelbia ir garantuoja prievart. (pozityvin teis)2. Elgsenos kriterijus (bihevicristinis), kur norma tampa teisine kai mons faktikai jos laikosi (realistin teis).3. Aksiologinis kriterijus (vertybinis), kai norma tampa teisine norma, jei ji tinkamai tvirtina vyraujani vertybi sistem (prigimtin teis).

Norma tampa teisine norma, kai ji susideda i formalij poymi ir vienu ar daugiau turiningj kriterij visumos. Schema:

Formalieji normos poymiaiTuriningieji normos kriterijaiLegalumo kriterijus / Elgsenos kriterijus / Aksiologinis kriterijusTeisin norma

Skirtingos teiss sampratos akcentuoja vien, du ar daugiau kriterij.

Teiss norm rys (grups)

1. Pagal regulaivimo metod:Imperatyvios normos - tai sakmi norma, kurios negalima interpretuoti, privaloma norm vykdyti.Dispozityvios normos tvirtina galimyb rinktis vykdyti norm ar ne. 2. Pagal funkcijas:Reguliuojanios normosSankcijas nustatanios normos kur u netinkam normos vykdym yra nustatoma konkreti bausm.3. Pagal juridin gali:Konstitucins normosstatymins normosPostatymins normos4. Pagal galiojimo apimt:Bendros normos galioja visiems teiss subjektams.Specialios normos galioja pagal r.Individualios normos personifikuotos (man, tau, Jums, jiems ir pan.)5. Pagal normos pobd:LiepianiosLeidianios6. Pagal galiojimo laik:Nuolatinio veikimo normos neterminuotosTerminuoto veikimo normosVienkartinio veikimo norma7. Pagal reguliuojamus santykius:Materialins normos nustato teises ir pareigas.Procedrins normos teisi ir pareig realizavimo mechanizmas (kaip?).Procesins normos tai teisme ginam teisi normos.

Nam darbai: pabandyti iskirti normos struktrinius elementus ir nustatyti norm r.

45 straipsnis. Netinkamos alies pakeitimas tinkama1. Teismas, bylos nagrinjimo metu nustats, kad iekinys pareiktas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teis, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal iekin atsakyti, gali vienos i ali motyvuotu praymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradin iekov arba atsakov tinkamu iekovu arba atsakovu.2. Jeigu iekovas nesutinka, kad jis bt pakeistas kitu asmeniu, tai is asmuo gali stoti byl kaip treiasis asmuo, pareikiantis savarankikus reikalavimus dl gino dalyko. Apie tai teismas pranea iam asmeniui.3. Jeigu iekovas nesutinka, kad atsakovas bt pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinja byl i esms.4. Teismui nusprendus pakeisti netinkam al tinkama arba stojus byl treiajam asmeniui, bylos nagrinjimas atidedamas. Pakeitus netinkam al tinkama ar stojus proces naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinjimas pradedamas i pradi, iskyrus atvejus, kai naujai proces stojs byloje dalyvaujantis asmuo prao, kad byla bt nagrinjama toliau.

III paskaita. 2012 m. spalio 13 d.

TEISS NORMOS STRUKTRA IR JOS IDSTYMAS TEKSTE

AplinkybAdresatasElgesio modelis Operatorius

1. Hipotez2. Dispozicija Hipotez Dispozicija Sankcija3. SankcijaHipotez numato gyvenimo aplinkybes, kurioms esant norma pradeda veikti.Dispozicija tvirtina pat elgesio model, kuris yra privalomas arba leidiamas.Sankcija tvirtina neigiamas apskmes tiems, kurie nesilaiko dispozicijos.

Teiss normos idstymas tekste: 1) tiesioginis/paprastasis bdas (visi normos elementai yra toje paioje teksto vietoje);2) nukreipianiuoju bdu (dalis normos element yra kitoje to paties teiss altinio vietoje);3) blanketiniu bdu (dalis normos element yra visai kitame teiss altinyje pvz.: kitame teiss akte).

Hipotez tai normos struktros dali tvirtinanti gyvenimo aplinkybes, kurioms esant norma pradeda reguliuoti adresat elges (pvz.: tekste hipotez prasideda odiais: kai, jei, jeigu ...) Hipotez paprastas aplinkybes paveria teisikai reikmingomis. Hipotez apibria kada norma pradeda reguliuoti ms elges ir nulemia, btent kuri norma reguliuoja. Hipotezi rys:1. paprasta (normos veikimas siejamas su viena aplinkybe);2. sudtin (normos veikimas siejamas su dviejomis ar daugiau aplinkybi ir jos visos turi bti);3. alternatyvi (normos veikimas siejamas su dviejomis ar daugiau aplinkybi, taiau utenka bent vienos aplinkybs, kad norma imt veikti (ir/arba));4. mirioji (turi ir sudtins ir alternatyviosios hipotezz poymi (ir ir/ar ar)).Pagal idstym tekste hipotezs gali bti: paprastos, nukreipainios, blanketins).

Dispozicija tvirtina pai elgesio taisykl, nustato adresato teises ir pareigas.Dispozicij rys:1) pagal sandar (paprasta, sudtin, alternatyvi, miri);2) pagal ireikimo bd:* paprasta (tik nurodo elgesio model)* apraoma3) pagal turin (leidianti ar liepianti draudimas ar pareiga)4) pagal idstymo bd (paprasta, nukreipianti, blanketin).

Sankcija tai neigiamo poveikio priemons asmeniui paeidusiam dispozicijos reikalavimus. Teisje labiausiai sitvirtino neigiama sankcijos reikm. Sankcij rys:1) pagal sandar (paprasta, sudtin, alternatyvi, miri);2) pagal iraikos bd (paprasta, nukreipianti, blanketin);3) pagal apibrtum (absoliuti, santykin (nuo tiek iki tiek));4) pagal atsakomybs ris (baudiamoji, administracin, drausmin, civilins teiss sankcija);5) represin sankcija nustato nauj teisin pareig paeidjui, kuris jos prie tai atlikti neturjo;6) restitucin sankcija priveria asmen vykdyti nevykdyt pareig (pvz.: sumokti alimentus prievarta);7) negaliojimo sankcija (pasyviai negatyvi). Taikant tokio tipo sankcijas asmuo nra baudiamas, bet jis nepasiekia teisinio rezultato, kurio siek.

TEISS PRINCIPAI

Principas (literatroje pagrindas, pradia)Teiss principai tai teiss sistemos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamasTeiss principai taip pat kaip teiss normos reguliuoja moni elges, taiau jie tai daro kitaip.

Norm ir princip skirtumaiNorma nuo principo skiriasi:1) savo apibrtumu (teiss norma suformuluoja konkrei elgesio taisykl, kuri lengvai pritaikome konkreiam asmeniui, o principas tvirtina tam tikr galutin tiksl ir to tikslo siekimo bd);2) savo gyvendinimo galimybe (norm galioja teiginys VISKAS ARBA NIEKO, o princip DAUGIAU ARBA MAIAU, t.y. princip siekiama pritaikyti kuo didesne apimtimi);3) susikirtimo galimybe ( jei susikerta dvi teiss normos, tai viena i j netaikoma pagal kolizines taisykles, o jei susikerta dveji principai, tai stipresnis principas pritaikomas didesne apimtimi);4) ?????

Principai savo esme yra labai panas vertybes (gerov (lygyb, laisv ir pan.), kuri teis saugo). Vertyb parodo teiss tiksl, o principai to tikslo siekimo priemon. Verybs yra nekompromisins, o principai ?????Principai yra glaudiai susij su pozityvija teise, o vertybs egzistuoja pilietinje, politinje plotmje u teis. Vertyb tampa principu kai ji atpastama ir tvirtinama teisinj tvarkoj.

Teiss princip funkcijos :1) teiss principai nubria ribas statym leidjui;2) principai atlieka verifikacin funkcij (patikrinimo), leidia nustatyti ar konkreti elgesio taisykl nra neteisinga;3) teiss principai yra naudojami teiss sprag pildymui, t.y. kai nra nustatytos konkreios taisykls, ginas sprendiamas pagal teiss principus.

TEISS ALTINIAI

Teiss taisykls mones pasiekia tam tikrais pavidalais ir tie pavidalai yra vadinami teiss altiniais arba teiss formomis. Svoka teiss forma bt kit svoka, taiau teiss altini svoka yra labiau paplitusi ir daniau naudojama.

Skiramos 3 teiss altini reikms:1) istoriniai teiss altinai visa nenormatyvin informacija apie anksia ugaliojusi teis.2) materialieji teiss altiniai socialins, ekonomins, politins, religins ir kitokios visuomenins slygos, nulemianios konkreios valstybs teisin tvark.3) formalieji teiss altiniai teiss norminiai pavidalai, kuriais teisins taisykls pateikiamos adresatui.

Teiss altini grupavimas:1) pagal modelio apibrtumo laipsn: *teiss principai *teiss normos2) pagal atsiradimo pagrind:* sutartimis sukurti altiniai*valding* paproio sukurti altiniai*autoritetingu pareikimu sukurti altiniai3) pagal iraikos form:*rayti/raytiniai*nerayti /odiniai4) pagal tak reguliavimui:*teisiogiai reguliuojantys*tiesiogiai nereguliuojantys5) pagal priavalomum:*privalomi*neprivalomi

altiniai:1) Teisinis paprotys tai altinis turintis ir teisei ir paproiui bdingus poymius. Tokie poymiai kaip pastovumas ir tvirtumas tapo ir teisinio paproio poymiai. Visa ankstyvoji teis buvo paprotin teis. Bendrosios teiss tradicijoje paproi pagrindu buvo kuriami precedentai. Kontinentins teiss paproiai buvo veriami statymais. XIX a. pradta kalbti apie paprot kaip apie savarankik teiss altin (tak dar Vokiei teiss mokykla).XX a. viduryje teisinis paprotys buvo visai nuvertintas, nes neva visi protingi paproiai tapo statymais ar precedentais. XX a. teis siver konstituciniai komerciniai pavyzdiai.Paprotys visuomenin praktika susiformavusi dl nuolatinio ir vieningo jos vartojimo. Paprotys tampa teisiniu paproiu kai jam yra bdingi tam tikri poymiai.

PaprotysKokybiniai poymiaiKiekybiniai poymiaiTeisinis paprotysKiekybiniai poymiai (kriterijai) parodo ar praktika yra paplitusi ir universali, t.y. ar ji yra nuolatinio kartojimosi.

Kokybiniai poymiai (kriterijai) parodo ar praktika yra teisinga ir btina teisinei tvarkai palaikyti.

Praktika, kuri atitinka ir kiekybinius ir kokybinius poymius yra laikoma teisiniu paproiu.

Kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai nra tvirtinti teisnje praktikoje. Praktikoje juos tvirtina teisin doktrina.

Kiekviena valstyb turi savo poir teisin paprot. Pagal pozityvistin pair:1) kai valstyb rao savo sipareigpjim saugoti teisinius paproius;2) kai valstyb suteikia paproiui gynyb teismo sprendime;3)

2) Teisinis precedentas.

Precedentas einantis prieakyje .Teisinis precedentas konkreios bylos sprendimas, kuris tampa privalomu tos paios ar emesns instancijos ????Precedento esm sudaro:1) teismo kompetencija priimti sprendim, net ir tuo atveju kai nra statymo;2) teismo pareig pakartoti sprendim priimt analogikoje byloje. Teismo sprendimas tampa precedentu po to kai jis yra pakartojamas kito teisjo ar kitos bylos sprendime. Teisin sistema, kurioje teisinis precedentas yra altinis, vadinama precedentine teiss sistema (bdinga JAV ir Anglijai). Precedentins teiss itakos yra XI a. Anglija, kur greta prast teism formavosi karaliaus vardu veik karalikieji teiss ????, kurie vaindavo po al ir bylas sprsdavo pagal vietos paproius. Jiems sugrus iemos rezidencij Londone, jie apibendrindavo sprendimus, irinkdavo geriausius ir vl ivyldavo, taip kurdami sukurdami vienodus sprendimus analogikose bylose precedent. Precedentai pradti urainti nuo XIII a. Iki XVI a. jie buvo urainjami tik dl malonumo, o XVI a. pradtos spausdinti ataskaitos apie bylas. XIX a. vid. kurta speciali tarnyba sprendimams registruoti. Precedentu tampa ne visas sprendimas, o tik tam tikra jo dalis. Sprendime galime iskirti dvi pagrindines dalis:

Ratio decidenti (sprendimo prieastis)Obitur dictum(tarp kitko)Precedento dalysPatariamasis sprendimaspareigojantis sprendimasRatio decidenti bylos sprendim turi pakartoti, kad tapt precedentu.

Obitur dictum tai tik komentarai ir nuomons.

Sprendimas kartojamas tik analogikoje byloje. Analogikos bylos tai tokios bylos, kurios sutampa esminiais faktais ir j tarpusavio sveika.

Precedento privalumai: 1) kiekvienam i anksto aiku kaip baigsisi byla turinti precedent;2) teiss sistema yra lankstesn, nes teisjai patys gali kurti teis;3) sprendimas yra tikslus, nes idealiai atitinka faktines aplinkybes.Precedento trkumai:1) sistema yra sudtinga ir paini, dl to, kad precedent yra labai daug;2) pavojingai didel kiekvieno teisjo teis parenkant precedent;3) sistema yra gan konservatyvi, nes teisjai nra link naikinti pasenusius precedentus.

TEISM PRAKTIKOS TAKA KONTINENTINEI TEISS SISTEMAI

Aukiausi ???? teism sprendimai daro didel tak, bet ne toki kaip precedentai. Galioja tas pats principas Vienodas bylas sprsk vienodai., taiau kontinentins teiss teism sprendimai yra autoritetingi, o ne privalomi. Kontinentins teiss sprendimai yra kartojami dl kitoki prieasi psichologini ir organizacini.

Teiss doktrina / autoritetingos nuomons

Tai vienas seniausi teiss altini (nuo S. Romos laik), teiss doktrina neegzistuoja ?????Teiss doktrina didel autoritet turini princip, nuostat, taisykli visuma, kuriai suteikiama visuotinai privaloma reikm. Kai kurie autoriai teiss doktrin laiko ne teiss altiniu, o teiss aikinimo altiniu.

??????

Doktirnos reikm. Doktrina formuluoja principus ir juos sveria nustatant princip ir norm kolizij sprendim taisykles, nagrinja teisjo deskrecijos ribas ir kt. Doktrina isakoma komentarais monografijose, publikacijose, disertacijose. Ypa reikminga kontinentinei teisei, nes tai vienintel grandis tarp teiss sampratos ir teism sprendim. Doktrina neegzistuoja kaip vieninga sistema.

IV paskaita. 2012 m. spalio 22 d.

3) Normins sutartys tai teiss altinis sukurtas ali susitarimu, tvirtinantis bendro pobdio, o ne individualaus pobdio, elgesio standartus. Bendro pobdio elgesio standratai yra tokie, kur adresatai apibrti tam tikrais pobdiais ir nepersonifikuoti, o pati taisykl yra daukartinio taikymo. Teisins sutartys gali bti dvejopos:1) bendravalstybins sutartys (t.y. vairs tarptautiniai susitarimai). Jos pozityviosios tess sistem traukiamos pagal speciali procedr;2) korporatyvin/lokalins sutartys (pvz. kolektyvins sutartys).Teisinms sutartims bdinga, kad jos tampa privalomos ir asmenims, kurie nedalyvavo sutarties sudaryme, bet kurie patenka sutarties taikymo lauk. Valstybs ir tautos sukurti teiss altiniai tai kontinentinje teisje labiausiai inomas ir taikomas teiss altinis. Lyginant su paproiu ir precedentu, tai labai jaunas altinis (XVIII XIX a.), susiformavs smoningas bdas sureguliuoti mogaus elges. Rykiai atsiskiria du lygmenys:1) konstitucinis teisinis reguliavimas;2) kitoks teisinis reguliavimas (pvz: statyminis teisinis reguliavimas, t.y. valstybs sukurta teis. Vietoje svokos valstybs sukurta teis gali bti naudojamos ir tokios svokos kaip ordinarin teis, statutin teis, teisiniai norminiai ar norminiai aktai). 4) Konstitucija dokumentas , kuris laikomas tautos nurodym valdiai visuma. Tautos raytini instrukcij valdiai visuma, kuri nubria valdios ribas ir nustato jos pareigas tautai. Nuo XVIII a. konstitucijas leisti tapo prasta ir jas turi dauguma valstybi. Tokios valstybs kaip Anglija, Izraelis, Saudo Arabija vieningos raytins konstitucijos neturi. Konstitucija siauraja prasme tai tam tikras raytinis dokumentas, o plaiaja prasme apima konstitucinius paproius, konstitucin doktrin, konstitucini teism jurisprudencij. Skirama faktin ir teisin konstitucija. Faktin konstitucijos realaus laikymosi praktika, t.y. kaip realiai laikomasi konstitucijos praktikoje. Konstitucija yra laikoma aukiausia teiss forma (lex superior). Norm norma, form forma. Konstitucijos prieira daniausiai patikima specialioms institucijoms konstituciniams teismams. Siekiant utikrinti stabilum yra nustatyta labai sudtinga konstitucijos keitimo tvarka. Kiekviena valstyb konstituciniu lygmeniu tvirtina sra asmen, kurie gali inicijuoti konstitucin patikr, t.y. kreiptis konstitucin teism dl konstitucijos patikros Lietuvoje gali seimoo nariai, teismai ir vyriausyb, prezidentas. Konstitucija, savo funkcijomis, daro didel tak visai teiss sistemai. Konstitucijos funkcijos:1) stabilizuojanti funkcija. tvirtina teiss pagrindines, pamatines vertybes ir sudtingas konstitucijos keitimo procedras (pvz. LR Konstitucijos 147 str ir 14 str.);2) organizacin funkcija. tvirtina valstybs ir visuomens organizacinius principus, veiklos ribas, j derinimo modelius;3) apsaugin / gynybin funkcija. Saugo pamatines vertybes, tvirtina valdios pasidalijimo standartus ir nuostat, kad aktas prietaraujantis konstitucijai yra negaliojantis.;4) integruojanti funkcija. i funkcija jungia visuomen ir jai dirbani valdi. Konstitucijos tekstas yra labai abstraktus, jos nuostatos ir principai praktikai susilieja su vertybmis, dl ios prieasties konstitucija yra aikinama ir taikoma parenkant specialius argumentus. 5) Tarptautins sutartys ir ES teis. ie teiss altiniai ireikia valstybs kaip tokios tarptautinius sipareigojimus, todl jie turi viresn gali nei paprasti statymai, taiau ne visais atvejais jei prie pasiraant tarptautin susitarim valstyb mato, kad ji prietarauja jos konstitucijai, ji gali atsisakyti pasirayti sutart, arba pasirayti j su tam tikru komentaru ir pan.

6) statymai ir postatyminiai aktai (lydimieji aktai). statymas tai aukiausios galios taikymo aktas, kuriam yra keliamas reikalavimas, t.y. jis negali prietarauti konstitucijai. Nra vieningos nuomons kokiais klausimais turi bti priskiriami statymai. Pagal doktrin teigiama, kad bt ie klausimai:1) asmens teisin padt tvirtinanios nuostatos, asmens laisvs ribos ir j garantijos, jo teiss ir pareigos santykiuose su valstybe ir kitais asmenimis;2) vastybini isntitucij krimas, funkcionavimas, kompetencija, atsakomyb prie pilieius;3) valstybs biudeto ir mokesi nustatymo ar keitimo klausimai. Laikomasi nuostatomis (omni potentia principas), kad parlamentas statymais gali liepti daryti visk, iskyrus tai kas yra natraliai nemanoma.

statym rys:1. Organiniai statymai tarpiniai aktai tarp konstitucijos ir paprast statym. Tai aktai, kuriais toliau vystomos konstitucins nuostatos (Pvz: LR Konstituciniai statymai). Pagal Lietuvos konstitucins teiss doktrin, konstituciniais statymais gali bti :a)konstitucinis statymas, kuriuo yra patvirtinamas konstitucini statym sraas (2012 m. kovo 15 d. statymas);b) statymai rayti konstitucini statym srao statym;c) konstituciniai statymai, kurie tiesiogiai yra rayti konstitucij (Pvz. LR Konstitucijos 47 str. 3 dalis).Konstituciniai statymai yra priiami sudtingesne tvarka nei paprasti statymai, taiau paprastesne tvarka nei konstitucija. (Tuo atveju kai kalbame apie konstitucini statym srao keitim yra reikalingas 3/5 seimo daugumos pritarimas).2. statymai taip pat gali bti priimami ir referendumu. Referendumu priimami statymai tai tokie statymai, kuri sigaliojimui valdia neturi joki galiojim ar gali. Valdia tik yra pareigota organizuoti referendum ir jam dirbti, joki leidim ar sutikim ir jos nereikia. Referendumai gali bti i ri:*sprendiamieji, kai priimami statymai ir j nuostatos;*patariamieji, kai valdia nori suinoti tautos nuomon tam tikru klausimu;*ratifikuoti, kai tauta ireikia savo nuomon dl valstybs pasirayto tarptautinio dokumento. 3. Federaliniai ir federacijos nari statymai. 4. Kodifikuoti statymai, jie sukuriami susiteminus daugum tam tikros srities teisini nuostat (pvz. kodeksai: civilnis, baudiamasis, proceso ir pan.) Parastai jie turi auktesn juridin gali nei paprasti statymai. 5. Klasikiniai statymai, t.y. piliei status nustatantys statymai. 6. Intervenciniai statymai, t.y. statymai, kuriais valstyb stipriai kiasi visos visuomens socialines sritis. 7. Paprastieji statymai.

Postatimis reguliavimas

statiminis reguliavimas yra labai abstraktus ir reikalauja konkretizavimo. statymus konkretizuoja postatiminiai (lydimieji) aktai savo kompetencijos srityje. Postatiminiai aktai negali prietarauti konstitucijai ir statymams. Postatiminius aktus Lietuvoje priima: seimas nutarimais, prezidentas dekretu, vyriausyb - nutarimais, ministras pirmininkas potvarkiais ir rezoliucijomis, ministerijos ir departamentai instrukcijomis ir sakymais, vietos savivaldos lygmeniu priimami municipaliniai teiss aktai ( savivaldybs taryb sprendimai ir pan.)).

Valstybs dalyvavimas teiss krime ir taikymeVALSTYBTeiss norminiai aktai (TNA)Teiss taikymo aktai (TTA)Teiss aikinimo aktai (TAA)tai teiss aktaiTNA bendro pobdio elgesio taisykls. Pvz: viej pirkim statymas

TTA individualizuotos elgesio taisykls. Pvz: konkreios bylos sprendimas.

TAA oficialiai iaikina, konkretizuoja tiek TNA, tiek TTA.

Teisinio reguliavimo mechanizmasBendrj teiss norm nustatymas Savireguliacija,Kur givendinimas priklauso privatiems pasmenims (pvz: sutartys, testamentas ir kt.)gyvendinimas, kuris gali bti dvejopasTeiss taikymas, kur visada dalyvauja valstybValstyb, sikia tuo atveju jei savireguliacijos proceso nepavyksta gyvendinti taikiai Esant iai situacijai teisinio reguliavimo mechanizmas vadinamas sudtiniu

Teisinio reguliavimo mechanizmas gali bti dviej ri: 1) paprastas tai bendras reguliavimas ir savireguliacija; 2) sudtinis, kai reikalingas antrinis valstybs sikiimas Pvz: valst.sutar.nesutar.valst.

Teiss norminio akto kaip teiss altinio privalumai:1) teiss norminiai aktai pasiymi tiksliomis ir nedviprasmikomis formuluotmis, ir visada yra raytiniai;2) teiss norminis aktas kuriamas laikantis specialios teisins teisins technikos reikalavim, aktai yra formuluojami ir idstomi unifikuota kalba ir forma;3) teiss norminis aktas pasiymi stabilumu, ilgalaikikumu, t.y. jie yra taikomi ilg laik;4) paprasta pakeisti netinkam, pasenus teiss normin akt.

Teiss norminio akto kaip teiss altinio trkumai:1) teiss norminis aktas atspindi, sieja praeit ir dabart, todl danai sigaliojimo metu jis jau bna pasens ir neatitinkantis realij;2) specials reikalavimai akto leidimui slygoja sudting ir ilg jo primimo procedr;

Teiss norminio akto (TNA) ir teiss taikymo akto (TTA) palyginimas. Bendras poymis yra tai, kad tiek teiss norminis aktas, tiek teiss taikymo aktas ireikia valdingas valstybs galias, valding sprendim, bet jos skiriasi:1) teiss norminius aktus priima tam tikrus galiojimus turinti institucija, o teiss taikymo aktus priima platesnis subjekt ratas (jei subjektas gali priimti TNA, tai jis gali priimti ir TTA, bet jokiu bdu ne atvirkiai);2) TNA neturi personaliai apibrto adresato, adresatas yra apibriamas tam tikrais poymiais, TTA turi apibrt adresat;3) TNA formuluoja daukartinio taikymo taisykl, o TTA vienkartin taikymo taisykl;4) TNA kuria visai ar daliai visuomens svarbias taisykles, o TTA sprendia konkretaus asmens konkrei situacij;5) teiss norminis aktas pasiymi ypatingai grietai reglamentuota primimo procedra, o teiss taikymo aktto primimo procedra paprastesn;6) TNA pasiymi grietais reikalavimais formai, individualaus akt formai reikalavimai paprastesni. TNA pvz: civilinis kodeksas, baudiamasis kodeksas, vyriausybs nutarimai ir pan.TTA pvz: sprendimas konkreioje byloje, sakymas atostogoms, pensijos skyrimas, prezidento dekretas apdovanojimui ir pan.

Teiss normini akt galiojimas: laiko, asmen ir teritorijos poiriu. TNA taikomas kai egzistuoja trys slygos:*kai adresatas atitinka jame nurodytus poymius asmen poiris;*kai aktas yra galiojantis tam tikru laiku laiko poiris;*kai aktas galioja tam tikroje teritorijoje ar jos dalyje sprendiant tam tikrus klausimus teritorijos poiris.Temporalinis (laiko) TNA galiojimo aspektas. Aktas galioja nuo jo sigaliojimo momento iki galiojimo pabaigos. Galiojimo pradia TN negali sigalioti anksiau nei adresatas gijo objektyvi galimyb susipainti su akto turiniu, jo reikalavimais. Galiojimo pradios momentai:1) akto sigaliojimas yra siejamas su jo paskelbimu, jie paiame akte nenurodyta kitaip.*statymai ir konstitucinio teismo nutraimai sigalioja paskelbimo V dien;*referendumu priimti statymai ir visi kita teiss norminiai aktai sigalioja kit dien po paskelbimo (bendravalstybiniai aktai skelbiami V, o municipaliniai aktai vietos spaudoje).2) aktas sigalioja nuo momento kai laikas nurodomas paiame akte atidedamasis sigaliojimas,3) aktas sigalioja nedelsiant, sudarant ypatingas slygas susipainti su aktu (t.y. visomis informavimo priemonmis).4) neskelbiami aktai sigalioja nuo faktinio jo gavimo dienos.5) referendumas dl konstitucijos pakeitimo, sigalioja po mnesio nuo jo primimo, t.y. referendumo dienos. Pasbaigos galiojimo momentas:1) aktas baigia galioti kai baigiasi jame nurodytas terminas, jeigu aktas yra terminuotas;2) kai aktas panaikinamas kitu aktu;3) kai konstitucinis teismas pripasta akt nekonstituciniu (Konstitucinis teismas nenaikina pai nekonstitucini akt, taiau i toki akt nebegalima kildinti joki teisini paskmi). 4) kai kompetetinga institucija priima kit akt kitaip reguliuojant tuos paius santykius, o senasis lieka nepanaikintas. iuo atveju tiesiogiai yra taikoma chronologin taisykl, pagal kuri taikomas yra naujesnis teiss aktas. 5)kai inyksta jo reguliuojami visuomeniniai santykiai.Grtamasis akto galiojimas (retroaktyvus). Aktas pradeda reguliuoti santykius, tik po jo sigaliojimo. Teiss teorija tvirtina tam tikras iimtis kada aktas galioja praeit vertinant asmens elges. Iimtys:1) atgal galioja teiss norminiai aktai, kurie naikina arba velnina baudiamj ir administracin atsakomyb;2) jeigu tai nurodyta paiame akte ir jei tai atitinka bendruosius teiss principus (pvz: BPK 3str. 3 d., genocidas, berlyno siena ir pan.)

Normini akt galiojimas teritorijoje ir asmenims.Bendravalstybiniai aktai galioja visoje valstybs teritorijoje, jurisdikcija yra vienas i suverenumo poymi. Teiss teorijoje skiriama geografin ir teisin valstybs teritorijos svoka. Teisin yra platesn svoka. Teisin valstybs teritorija tai:1) valstybs sienomis apibrta sausumos teritorija;2) vidaus ir teritoriniai vandenys;3) oro erdv vir sausumos ir vandens teritorijos;4) ems gelms;5) visi laivai su Lietuvos vliava esantys atviroje jroje;6) karo laivai;7) skraidantys aparatai esantys teritorijoje, neesantys kitos valstybs teritorijoje;8) kosminiai aparatai esantys atmosferoje. Tradicikai nurodoma, kad valstybs teritorija yra ir tos valstybs ambasados esanios kotose valstybse, Taiau tarpatautins teiss specialistai nesutinka, jie sako, kad tai yra vieta, kurioje negalioja vietos teis. Valstybs teritorijoje gali galioti ir kitos valstybs teis, kitaip vadinama teiss recepcija. Recepcija gali bti savanorika ir prievartin (pvz. suomi statybos kompanija pastaiusi butus, juos pardavindama lietuviams sutartyje ra, kad kilus nesutarimams bus taikoma suomijos teis, o ne lietuvos, taigi pasiraius toki sutart lietuviui norint apginti savo interesus reikt gilintis suomijos teis). Teritorinis principas yra derinamas su ekteritoriniu principu, t.y. teiss aktai gali bti taikomi ir kitos valstybs teritorijoje esantiems asmenims. Taisykl , kad teiss norminiai aktai yra taikomi visiems asmenims esantiems valstybs teritorijoje, turi iimi. Iimtys: 1) tam tikrai atvejais akto galiojimui yra btina pilietyb;2) baudiamj ir administracin atsakomyb tvirtinantys statymai yra netaikomi diplomatin nelieiamyb turintiems asmenims:*diplomatinius rangus turintys ir diplomatines pareigas einantys asmenys;*diplomat eimos nariai;*administracinio ir technininio personalo nariai, jei jie nra buvimo valstybs pilieiai;*konsulini atstovybi pareignai;3) Baudiamoji ir administracin atsakomyb su specialiomis iimtimis yra taikoma tam tikras pareigas uimantiems asmenims:*prezidentui, tol kol jis eina prezidento pareigas, netaikoma jokiais atvejais;*premjeras, ministrai, teisjai, seimo nariai traukiami atsakomybn laikantis specialios tvarkos, t.y. gaunant leidim;4) tais atvejais kai aktas nustato adresato poymius, jis taikomas tik tiems asmenims, kurie atitinka tuos poymius;5) akto veikimas gali bti susietas su amiumi. Amius teisje ymi moment, kai asmuo tampa atsakingu u savo poelgius. Galjimas bti teiss santyki dalyviu yra teisinis subjektikumas, kuris apibriamas teisnumu ir veiksnumu. Teisnumas tai pasyvus galjimas turti teises ir pareigas, jis gijamas gimstant. Vieksnumas aktyvi kategorija, gebjimas savo veiksmais susikurti savo teises ir pareigas. Nubaudianiose teiss akose yra skiriamas deliktinis veiksnumas. Civilinje teisje iki 14 met asmuo yra neveiksnus, nuo 14 18 met ribotai veiksnus, o nuo 18 met pinai veiksnus. Veiksnumas gijamas anksiau iais atvejais: sudarius santuok arba teismui nustaius emancipacij.Darbo teisje pilnas veiksnumas gijamas nuo 16 met. Baudiamojoje teisje nuo 16 met, o tam tikrai atvejais ir nuo 14 met. Asmenims iki 18 met taikomi apribojimai administracins ir baudiamosios teiss srityse.

V paskaita. 2012 m. spalio 25 d.

Teiss norminio akto struktra Pradia Taisykls Atsakomyb Pabaigavadin dalis Normin dalis Teisins atsakomybs r ir tvark nustatanti dalis Baigiamoji dalis

ioje dalyje idstoma:1. Subjekto, ileidusio teiss normin akt, pavadinimas.2. Teiss norminio akto ris. Pvz: nutarimas, statymas ir pan.3. Akto pavadinimas4. Teiss norminio akto primimo data, numeris, vieta.5. Nevisada bnanti dalis tai preambul, kurioje idstomi akto tikslai, motyvai ir pan.ioje dalyje formuluojamos paios elgesio taisykls, kurios gali bti vairiai struktrikai ipltotos. Pvz: kodeksai: bendroji ir specialioji dalys, po to smulkinama skyrius, straipsnius, j dalis, punktus, pastraipas ir t.t.i dalis danai idstoma blanketiniu bdu, darant nuorod kit teiss altin. ioje dalyje gali bti nurodyta:1. nuoroda naikinamas teiss normas;2. sigaliojimo laikas;3. akt pasiraiusio pareigno pareigos, vardas pavard ir paraas

Teiss taikymo akto struktraangin (vadin) dalis Apraomoji dalis Motyvojamoji dalis Rezoliucin dalisBaigiamoji dalis

ioje dalyje idstoma:1. akto primimo laikas, vieta, akto pavadinimas;2. akt primusio subketo pavadinimas;3. adresato pavadinimasPvz: CPK 270 str. 2 d. Idstomos faktins bylos ar konkretaus atvejo aplinkybs. Pvz: CPK 270 str. 3 d.) Nurodoma koki motyv pagrindu priimamas sprendimas. Pvz: 270 str. 4 d. Nurodomas pats sprendimas. Pvz. CPK 270 str. 5 d. Akto primusio pareigno pareigos, vardas pavard ir jo paraas.

PVZ: CPK 270 straipsnis. Sprendimo turinys1. Sprendim sudaro angin, apraomoji, motyvuojamoji ir rezoliucin dalys.2. anginje sprendimo dalyje nurodoma:1) sprendimo primimo laikas ir vieta;2) sprendim primusio teismo pavadinimas;3) teismo sudtis (teisjo (teisj) vardas ir pavard), teismo posdio sekretorius, alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys;4) gino dalykas.3. Apraomojoje sprendimo dalyje turi bti ali reikalavim ir atsikirtim santrauka.4. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bti nurodoma:1) teismo nustatytos bylos aplinkybs;2) rodym, kuriais grindiamos teismo ivados, vertinimas;3) argumentai, dl kuri teismas atmet kuriuos nors rodymus;4) statymai ir kiti teiss aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.5. Rezoliucinje sprendimo dalyje turi bti:1) teismo ivada iekin ir (ar) prieiekin patenkinti visikai ar i dalies, kartu idstant patenkinto iekinio turin, arba iekin ir (ar) prieiekin atmesti;2) statym numatytais atvejais priteist palkan dydis ir laikotarpis, iki kada jos iiekomos;3) nurodymas apie bylinjimosi ilaid paskirstym;4) teismo ivados dl kit sprendimu isprst klausim;5) sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas.

Teiss gyvendinimas

Siekiant bendro pobdio teiss norm pritaikyti konkreiam atvejui, yra reikalingos tam tikros stadijos:1. faktini aplinkybi analiz;2. aplinkybes atitinkani bendrj teiss norm parinkimas ir j turinio nustatymas;3. individualaus sprendimo primimas.

Teiss gyvendinimas schemojeEmpirija(gyvenimo, faktins aplinkybs)Bendro pobdio teiss normos(pvz: kodeksai)Nustatome bendros teiss normos, atitinkanios situacij, turinKonstatuojami ar nustatomi tam tikri faktai apie tikrovIndividualaus sprendimo primimas (isprendiame konkrei situacij)Nustatinjamos vadovaujantis rodinjimo taisyklmisNustatinjamos vadovaujantis Teiss aikinimo taisyklmisPriemonsSubsumcijaSubsumcijaPriemons Pirmoji teiss gyvendinimo stadija yra fakt nustatymas (teisinis kvalifikavimas teiss gyvendinimas, t.y. konkreios situacijos teisinis vertinimas). Teisinis kvalifikavimas prasideda nuo reikming fakt nustatymo. Pirmiausia yra apibriamas gino (situacijos) dalykas, t.y. atrenkami teiss kvalifikavimui reikmingi faktai. is principas teisje yra vadinamas rodym (liestinumo, ssajumo) taisykle, o t.y. analizuojami tik tie faktai, kurie susij su teisinio vertinimo (gino) esme. Svoka abstrachavimas. Visus faktus galime suskirstyti

dvi grupes:1. Deskrptyviai nustatomi faktai. ie faktai ireikiami teiginiu: Faktas X egzistuoja laike L ir erdvje E. Nustatant iuos faktus paprastai neatliekiama jokia vertinamoji analiz, tiesiog surenkami, iuos faktus patvirtinantys, duomenys. 2. vertinaniai nustatomi faktai. ie faktai nustatomi dviem etapais. Pirma nustatoma, kad pats faktas egzistuoja, o antrame etape yra vertinamas jo pobdis ar mastas. Pvz: padaryta didel ala, ia rodinjama, kad padaryta ne iaip ala, o didel; veika padaryta dl didelio neatsargumo ir pan., ia atsiranda subjektyvumas, kuris reikalauja rodinjimo. Reikmingi faktai yra nustatinjami dviem bdais:1. Tiesioginis fakt nustatymas, kai faktai yra nustatomi teikiant teiiant tiesioginius jo buvimo rodymus.2. Kia faktai yra nustatomi taikant ar nuneigiant prezumpcijas. Prezumpcija (lot. prielaida, sprendimas). Bendriausiu poiriu reikia, kad rodius vien fakt, daroma ivada apie visai kito fakto buvim. Teisje prezumpcijos yra taikomos, kai kakoki fakt rodyti yra nemanoma arba labai sudtinga. Teisje skiriamos faktins ir teisin prezumpcijos.Faktin prezumpcija tai visiems inomi faktai, kurie yra laikomi akivaizdiais ir nereikalauja rodinjimo, taiau gali bti paneigiami pateikus prieingus rodymus. i prezumpcija remiasi mogikumu ir moksliniais laimjimais. Faktins prezumpcijos Lietuvoje yra vadinamos nerodinjamomis aplinkybmis. Ypatingai daug io tipo prezumpcij yra Anglijos teisje. Faktins prezumpcijos pvz: Jei asmuo vairavo transporto priemon tuoj po vykio, preziumuojama, kad tas pats asmuo vairavo ir vykio metu. Faktins prezumpcijos teismui nra privalomos. Teisin prezumpcija tai pripainimas, kad faktas yra juridikai patikimas kol nerodomas jo nepatikimumas. Tai pareigojimas pripainti tam tikr fakt tikru, kai yra duomen apie kito pirminio fakto egzistavim. Pvz. CK II knygos 2.2 str. 4 dalis Jeigu tam tikr civilini teisini pasekmi atsiradimas priklauso nuo to, kuris i fizini asmen mir anksiau, o nustatyti kiekvieno i j mirties momento negalima, preziumuojama, kad tie fiziniai asmenys mir vienu metu.Teisje yra skiriamos nenuginijamos ir nuginijamos prezumpcijos, dauguma j yra nuginijamos. Prezumpcij taikymas daniausiai yra susijs su rodinjimo funkcijos paskirstymu. Pvz: nekaltumo prezumpcija: Asmuo laikomas nekaltu, tol kol nerodoma prieingai, taikant i prezumpcij, asmuo pats neturi nieko rodinti, jo kaltumo rodinjimo pareiga atitenka kaltinim palaikaniam asmeniui. Civilinje teisje yra skolininko kaltumo prezumcija :Jei asmuo X patyr nuostolius dl asmens Y veiksm, preziumuojama, kad asmuo Y yra kaltas, kol jis pats nerodys prieingai. Jei yra pateikiami prezumpcij paneiginatys rodymai, ji yra netaikoma. Prezumpcijos reikm:1) palengvina proces, t.y. utenka rodyti lengvai rodom fakt, kad bt rodomas visai kitas sunkiai rodomas faktas;2) prezumpcijos taikymas taupo ali ir teismo laik;3) prezumpcija padeda ivengti aklaviets (pvz. autovykio metu uvus dviems sutuoktiniams, kai nra manoma nustatyti mirties pirmumo, preziumuojama, kad jie mir vienu metu);4) suteikia galimyb formuoti vienod praktik;5) tam tikros prezumpcijos yra reikmingos visai aliai, pvz: jei vaikas gim santuokoje, preziumuojama, kad vaiko tvas yra sutuoktinis. rodinjimo taisykls

Teisiniame procese yra rodnjami fakto, o ne teiss klausimai. Fakto klausimai reikia, kad yra tiriami reikmingi realaus gyvenimo vykiai, o teiss klausimai susij su normos parinkimu ir teiss normos turinio nustatymu. Preziumuojama, kad teisjas ino Lietuvos teis ir to rodinti nereikia. Teiss ir fakto atskyrimas:1) yra svarbus , nes pvz. kasacija, t.y. skundo padavimas Lietuvos Aukiausiajam teismui galimas tik teiss, o ne fakto klausimais;2) tampa nerykiu kai kalbame apie usienio teiss taikym irteisinio paproio turinio aikinim. Asmuo besiremiantis usienio teise ar teisiniu paproiu, privalo rodyti jo egzistavim. Faktai rodinjami ne visomis, o tik leistinomis priemonmis, kurios bna tiesiogaiai ivardintos procesiniuose statymuose. i taisykl vadinama rodym leistinumo taisykle. rodinjimo tikslas laviruoja tarp dviej tiksl:1. asmens tikinjimo, kad tam tikri faktai egzistavo (pvz: tikinti, kad vakar lijo);2. pagrsti, kad tikrov i tikrj buvo tokia.Ankstyvosisose teiss sistemose dominavo tikinjimo tikslas. Moderniojoje teisje i ankstyvosios teiss tikinjimo instituto persikl tik priesaikos institutas. iandien teisje pagrindiniu tikslu laikome tam tikros tiesos nustatym, bet tas tikslas tikrai nra absoliutus, jei jis bt absoliutus nebt toki rodym pateikimo ribojim, kaip pvz: asmen, kurie negali bti apklausti kaip liudininkai (eimos nariai, gydytojai, kunigai ir pan.); ribojimas teikti naujus rodymus apeliacinio teismo procese. Pvz: CPK 176 str. rodinjimas.1. rodinjimo tikslas teismo sitikinimas, pagrstas byloje esani rodym tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.2. rodinjimo procesas vyksta io Kodekso nustatyta tvarka.Kam domu paskaityti apie Simsono byl.

Bendrosios normos pritaikymas individualiam atvejui

Bendroji teiss norma yra pritaikoma konkreiam atvejui pagal teisin silogizm. Subsumcijos proceso metu individuali situacija yra kiama ar pakiama po () bendrosios teiss modeliu. Silogizm sudaro tokie elementai:1) didioji premisa (prielaida);2) maoji premisa;3) ivada.Silogizmo taisykl, jei galioja bendroji norma, yra tokia: kiekvienas A situacijoje B turi elgtis C bdu (i dalis vadinama didiaja premisa),tai X, kuris atitinka A poymius, situacija Y, kuri atitinka situacijos B poymius (i dalis yra maojo premisa), turi elgtis Z bdu, kuris atitinka C tip (i dali yra ivada).Pvz: Didioji prielaida: al, padaryt asmeniui, turtui, privalo visikai atlyginti atsakingas asmuo. Maoji premisa: Ponia A.S. padar al universiteto turtui. Ivada: Ponia A.S. privalo visikai atlyginti al universitetui.

Didiosios premisos teisingumas yra nustatinjamas teiss aikinimo taisyklmis, maosios prielaidos teisingumas rodinjimo taisyklmis. Ivada daroma pagal silogizmo taisykles Pvz: i dviej teigiam prielaid nekyla neigaima; i dviej neigiam prielaid nekyla niekas).

N.D. Pagalvoti, kodl silogizmo schema nra tobula.

VI paskaita. 2012 m. spalio 27 d.

Teiss aikinimasTeiss ukodavimo schema teis kuriama tikslingai.Normos krjasTeisinins nurodymas (teisins taisykls)Teisikai reikminga informacija(kokio reguliavimo norma, kokie yra reguliavimo poreikiai ir pan.)Kalba

Susivokiame ar isiaikiname kokia taisykl turt bti ir kalbos pagalba suformuluojame taisykl

Teiss ikodavimo procesas

Teisinis nurodymasTeisikai reikminga infomacija (taisykls taikymo kontekstas)Asmuo, kuris aikinasi taisykl - interpretatoriusTeiss normos turinys (esm)Aikinasi, interperetuoja

Teiss aikinimo svoka. Teiss akto interpretavimas yra suprantamas keliomis reikmmis:1. Teiss aikinimas plaiausia prasme (lot. sensu largissimo), tai teiss kaip ypatingo socialinio reguliatoriaus esms suvokimas. Kuriamos vairios teiss smapratos, pvz: teisinis pozityvizmas, teisinis normatyvizmas ir pan.2. Teiss aikinimas plaiaja prasme (lot. sensu largo), tai teisinio teksto prasms ir turinio nustatymas. 3. Teiss aikinimas siauraja prasme (lot. sensu stricto), tai neaikum, prietaravim teisiniame tekste paalinimas. Kalbant apie teiss aikinim, kalbsime tik apie 2 ir 3 teiss aikinimo reikmes. Teis aikinams visais atvejais, t.y. kiekvien kart, kai taikome teis.

Teiss aikinimo prieastys:1) Teisins taisykls yra uifruotos teisiniame tekste, todl kiekvien kart jas iifruodami turime aikintis tekst.2) Gyvenimas kinta greiiau nei teisins taisykls, aikindami taisykles mes galime jas pritaikyti pasikeitusiems santykiams. Pvz: Pranczijos teisje dauguma draudimo santykius reguliuojani norm atsirado aikinant senas normas).3) Teis aikinti veria kalbins priesatys. Teisins taisykls yra formuluojamos labai abstrakiai, todl jas taikant konkretiems atvejams taisykles reikia aikinti ir priartinti prie konkretaus atvejo. Be to teisinje kalboje yra daug teisini ir kitoki speciali termin, kuriuos taip pat reikia aikintis. Bendrins kalbos odiai teisje danai yra vartojami kita prasme, taip pat yra daug tarptautini svok. 4) Teisje yra daug kintamojo turinio nuostat, kuri turinys keiiasi bgant laikui. Pvz: geri paproiai ar gera teismo praktika prie 50 met ir dabar gali bti traktuojami kitaip. 5) Teis aikinam todl, kad ji veikia kaip vieninga sistema, todl konkreios taisykls turinys turi bti suderintas su visa teiss sistema.6) Teis aikintis veria dani statymo leidjo darbo trkumai. Taigi taikant teis, ji yra aikinama visais atvejais, is procesas yra neivengiamas. Kiekvienas asmuo, kuris aikinasi teis veikia kaip interpretatorius. Pagal interpretatoriaus pobd yrs skiriami du interpretavimo bdai: 1. teiss isiaikinimas tai psichologin interpretatoriaus veikla, kurios metu ji nustato situacijai reikming teisini taisykli turin;2. teiss paaikinimas, kai gautas suvokimo rezultatas yra ireikiamas objektyviu pavidalu, pvz: teismo sprendimu.

Teiss aikinimo bdai tai vairios priemons ir operacijos, kurios naudojamos siekiant atskleisti teisinio teksto turin ir prasm. Teiss teorijoje nra baigtinio aikinimo bd srao, ia iskiriamos trys pagrindins teksto aikinimo metodologijos: 1. Kalbin2. Sistemin3. Funkcin(1) Kalbinis aikinimo bdas, ia aikinimas prasideda nuo kalbins analizs. Ilg laik tai buvo vienintelis aikinimo bdas. Aikinimas vyksta naudojant kalbos mokslo priemones: leksika (odi reikm), morfologija (odi sandara), sintaks (odi junginiai). is bdas vyksta dviem plotmmis, pirmiausia tekstas aikinamas bendrins kalbos poymiu, kuris yra pildomas (keiiamas) aikinantis specialius terminus. Kalbinio aikinimo taisykls yra ireikiamos prezumpcijomis. Jei paiame tekste nenurodyta kitaip arba jei kitokie svars argumentai neleidia daryti prieingos ivados, tai: * bet kuri svoka pirmiausia aikinama prasta, o ne specialia prasme;* skirtingi terminai apibria skirtingas svokas;* kiekvienas teksto odis ir enklas yra reikmingi;*vyrikos gimins odis apima ir moterikj gimin.iame aikinimo etape taip pat taikomos ir logins taisykls:1) svaresnio argumento taisykl: Jei privaloma daugiau, tai privaloma ir maiau (pvz: negalima viryti 50 km. greiio, vadinasi ia negalima viryti ir 70 km. greiio);2) argumentum ad absurdum: rodinjame aikinamo rezultato absurdikum;3) negali bti perleista daugiau teisi, nei j pats turi. Kalbinis aikinimas yra pradinis aikinimo bdas, kuris yra labai svarbus, nubriantis aikinimo ribas ir kryptis, taiau juo aikinimas niekada nesibaigia, nes: Jis danai silo kelis alternatyvius rezultatus: Jo rezultatai danai bna abejotini sveiko proto ar morals poiriu. Pvz: CK 3.123 str. 1 dalis: 3.123 Nukrypimas nuo sutuoktini bendro turto lygi dali principo 1. Atsivelgdamas nepilnamei vaik interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bkl ar jo turtin padt arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktini bendro turto lygi dali principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesn turto dal. iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsivelgti, sprsdamas klausim dl bendro turto padalijimo bdo, jei aikintumm tik kalbiniu bdu bt aiku, kad i taisykl taikoma kai eimoje yra maiausiai du vaikai, taiau ia reikalinga ir logika, pagal kuri i taisykl yra taikoma bet kuriuo atveju, nepaisant vaik skaiiaus eimoje. (2) Sisteminis aikinimo bdas. Kalbinis aikinimo bdas yra tikrinamas sisteminiu aikinimu, t.y. irima ar gautas rezultatas dera su kit teiss norm ir teiss princip veikimu. Sisteminiu aikinimu:* irima ar rezultatas dera su pozityviosios teiss normomis, jei gauti keli kalbinio aikinimo rezultatai, tai sisteminis aikinimas pareigoja parinkti t rezultat, kuris neprietarauja n vienai normai. Jei ir toki yra keli, tai renkams toki prasm, kuri dert su artimiausiom, labiau giminingom, teiss normoms. * Sisteminis aikinimas liepia patikrinti gauto rezultato derjim su bendriniais teiss principais. Pvz: CK 1.9 str. 1 d.: 1.9 straipsnis. Civilinio kodekso norm aikinimo principai1. Siekiant utikrinti io kodekso vientisum ir atskir struktrini dali suderinamum, taikant jo normas jos aikinamos atsivelgiant io kodekso sistem bei struktr.2. iame kodekse vartojami odiai ir j junginiai aikinami pagal j bendrin reikm, iskyrus atvejus, kai i konteksto matyti, kad odis ar odi junginys vartojamas specialija teisine, technine ar kitokia reikme. Jeigu bendrin ir specialioji odio reikms nesutampa, pirmenyb teikiama specialiajai odio reikmei.3. Nustatant taikomos normos tikrj prasm, atsivelgiama io kodekso ir aikinamos normos tikslus bei udavinius.Taikant sistemin aikinimo bd daniausiai yra analizuojama vieta teiss norminiame akte, t.y. kokiam skyriuje, punkte ir pan. (3) Funkcinis teiss aikinimas, juo yra tikrinami ir pildomi kalbinio ir sisteminio aikinimo rezultatai. Jo esm tikrinama ar aikinimo rezultatas dera su statymo leidjo ketinimais, t.y. tikslais, kuri siekia statymo leidjas, sukurdamas tok teisin reguliavim. statymo leidjo tikslai danai bna rayti paiame teiss norminiame akte, o jei to nra, tai jie isiaikinami teiss akto lydymj dokument pagalba (teiss akt rengimo dokumentai, projektai, aikinamieji ratai ir apn.). Taikanat funkcin aikinim bd daniausiai tikrinama konkreios taisykls primusios instirucijos tikslai ir ketinimai, bet yra teiss teorijoje nuostata, kad norm krjas turi bti suprantamas objektyviai, t.y. K normos krjas pasakyt apie t atvej, jeigu visk apie j inot. iuo atveju pirmumas suteikiams fikcijai, idealui. Toks poiris suteikia prielaid teisiniui subjektyvumui ir yra neobjektyvus. Teiss aikinimo bd derinimas nra grietai formalizuotas. Prasideda nuo kalbinio bdo, o kiti bdai sijungia pagal poreik, t.y. pagal konkrei situacij. Jei prietarauja kalbinio ir sisteminio bd rezultatai, pirmenyb teikiama sisteminiam. Jei susikerta sisteminio ir funkcinio bd rezultatai, pirmenyb gali bti teikiama tiek vienam, tiek kitam priklausomai nuo situacijos.

Teiss aikinimo rys: pagal aikinimo proceso ypatumus, skiriamos ios aikinimo rys:1. pagal aikinimo rezultato ir teksto santyk:a) adekvatus aikinimas, kai teksin prasm sutampa su aikinimo rezultatu;b) siaurinamasis aikinimas, kai aikinimo rezultatas yra siauresnis nei teksto prasm;c) pleiamasis aikinimas, kai aikinimo rezultatas yra platesnis nei teksto prasm.2. pagal aikinant subjekt ir rezultato privalomum yra skiriamos oficialios ir neoficialios aikinimo rys.a) oficiali aikinimo ris pasiymi tuo, kad j vykdo specifin kompetencij turintys subjektai, ir j aikinimo rezultatas yra privalomas. Tikslas yra suvienodinti teisin praktik. Daniausiai ireikiamas oficialiu teiss aikinimo aktu, jis gali bti dviej rui:*autentikas, kai teis aikina tas subjektas, kuris ileido akt;*deleguotas, kai teis aikina, insitucija, kuriai yra suteikiama galia, aikinti kit subjekt ileistus teiss norminius aktus. b) neoficiali aikinimo ris gali bti apibrta, kaip nekontroliuojama, neribojama, neprivaloma. Neoficialios aikinimo rys skirstomos:* paprastas teis aikina, bet kas;* kompetetingas teis aikina specialistai;* doktrininis teis aikina tam tikros srities mokslininkai.3. pagal aikinimo adresat, aikinimas gali bti:a) bendras, kuris skirtas visiems asmenims, taikantiems iaikintas taisykles;b) individualus (kazualinis), skirtas konkreiam asmeniui.

Teisins kolizijos (lot. collizio-susidrimas). Esm: kolozija teisje, tai situacija, kai t pai situacij skirtingai ar prietaringai aikina kelios teiss normos. Geriausias bdas kolizij panaikinti sutvarkyti teisin reguliavim, taiau tai yra sudtinga, todl j taikymas yra apibriamas kolozinmis taisyklmis. Kolizines taisykles formuluoja doktrina. Kolizins taisykl taikomos tik tada, kai statym leidjas pats nra pasisaks kaip reikia sprsti kolizij. Pagrindins kolizins taisykls: 1. Chronologin taisykl Lex posterior de rogat legi priori vlesnis aktas turi pirmenyb prie ankstesn. i taisykl taikoma tada, kai statym leidjas netinkamai leidia teiss norminiu aktus. Taikomas vliausiai priimtas teiss norminis aktas. 2. Specialiosios normos taisykl Lex specialis de rogat legi generali jei susikerta bendroji norma ir specialioji norma, yra taikoma specialioji norma. Specialioji norma tai tokia norma, kuri dalinai sutampa su bendrosios normos veikimo dalimi, bet nustato kitok teisin reguliavim nei bendroji norma. 3. Hierarhijos taisykl Lex superior de rogat legi inferiori hierarhikai auktesns institucijos aktas turi pirmenyb prie emesns instancijos akt. i taisykl turi daug atmain. 4. Palankumo taisykl Lex benignior esant prietaringam reguliavimui yra taikoma kuo maiau asmens padt apsunkinanti taisykl. i taisykl taikoma vieojoje teisje, kuri reguliuoja santykius tarp valstybs ir mogaus. Pvz: Mokesi statymo 3 str. 5 dalis Visi Lietuvos Respublikos mokesi teiss akt prietaravimai ar neaikumai aikinami mokesi moktojo naudai.5. Jei yra kolizija tarp valstybs teiss ir tarptautini sutari, taikomos yra traptautins sutarties normos.6. Jei yra prietravimas tarp statymo ir kodekso, taikomos kodekso normos, jei nra specialij statym.Bendriausia prasme visos kolizijos teisje gali bti suskirstytos dvi grupes:1. Formaliosios kolozijos kai prietaravimas toks, nepaalinus vienos normosneaiku kaip elgtis. Bten iom kolizijom yra skirtos kolizijos taisykls.2. Praksiologins (praktins) kolizijos j esm: abi normas galima vykdyti, bet pasirinkus j eilikum bus paneigtas vienos normos prasmingumas. iom kolizijom sprsti nra taisykli, veikia sveikas protas, jas turi sprsti norm krjas arba j tai kytojas. (Pvz. buvo nuspresta keisti kelio dang ir toje paioje kelio vietoje nusprsta keisti vamzdius, tai jei pagal eilikum pasirinksime pirma kelio dangos keitim, tai antram sprendimui nebelieka jokio logikos, vadinasi norint isprsti abu klausimus, pagal eilikum turtumm pakeisti vamzdius, o tik po to kelio dang.)

Teiss spragos. is teiginys yra iek tiek klaidinantis, nes teis sprag neturi ir ia kalbama apie (su)reguliavimo spragas. Teiss spraga tai konkretaus teisinio reguliavimo nebuvimas, kai situacija patenka teisinio reguliavimo sfer. Tai visuomeniniai santykiai, kurie eina reguliavimo sfer ir gali bti sureguliuoti, taiau sureguliuoti nra. Skiriamos tam tikros teiss sprag rys:1. pirmins teiss spragos, tai tam tikras teisinis vakumas, kai dl kakoki prieasi Xtam tikra visuomenin situacija apskritai yra nereguliuojama. Pvz: anksiau Lietuvoje organ donoryst ir transplantacija vyko, taiau ie santykiai visai nebuvo sureguliuoti; iandien nra sureguliuotas lyties keitimo procesas. Tokias spragas upildyti pateims teiss taikytojams, be statymo sikikimo, yra labai sudtinga. 2. antrins teiss spragos, kai santykiai teiss normomis buvo sureguliuoti, taiau keiiantis laikui, atsirado nauj, neaptart situacij. Teisje daniausiai kalbame btent apie ias spragas. Teismas negali atsisakyti sprsti gino esant teiss spragai, jis privalo sprag upildyti. Prie pradedant pildyti teisin sprag reikia sitikinti (nustatyti) ar tai tikrai yra teiss spraga, t.y. kartais statymas tyli dl to, kad statymo leidjas smoningai nereguliuoja jos, t.y. smoningai nenustato kakoki teisi ir pareig.

Teiss sprag pildymo bdai:1. teiss pragos pildomos nustatant teisin reguliavim teiskros bdu, taiau teismai taip ilgai laukti negali, todl priversti imtis kit bd. 2. teiss spragos gali bti upildomos sutartimis (darbo teis ir kt.), taiau ne visada sutartys yra pripastamos galiojaniomis. (Pvz: darbdavio investicijos darbuotoj, jos nra reglamentuojamos, ir darbuotojui ieinant i darbo, darbdavys danai netenka investicij ir patiria al).3. statymo analogija, nesant teisinio reguliavimo yra pritaikomos panaius santykius reguliuojanios teiss normos. is sprag pildymo bdas gali bti taikomas esant ioms slygoms:* santykiai patenka teisinio reguliavimo srit;* nra juos reguliuojanio teisinio paproio;* santykiai yra panas jau sureguliuotus;* statymo analogija nra udrausta (Analogija yra udrausta baudiamojoje, administracinje ir su mogaus teisi ribojimu susijusioje teisje). Teiss norm iekoma artimiausioje aplinkoje, tos paios teiss apimtyje, ir tik joje neradus, iekoma kitos akos teisje, taiau kuo artimesns. Specialioji teiss norma negali bti taikoma, panaudojant statymo analogijos bd. 4. teiss analogija nesant teisinio reguliavimo yra pritaikomi bendrieji teiss principai. Labai spekuliatyvus ir pavojingas pagrindas.

Teisinio reguliavimo sfera ir metodaiTeisinio reguliavimo prieastys, nes:1. mogus yra paeidiamas, todl nustatomos taisykls sauganios nuo sualojimo ir smurto. Pvz: jei mogus bt nepaeidiamas, tai nereikt jo saugoti, vadinasi nereikt joki taisykli, reguliuojani moni apsaug nuo sualojim;2. mons pasiymi apytikre lygybe (fizine, inteletualine ir pan.) ir i lygyb nulemia btinyb tartis dl kompromis;3. mons yra per visudr tarp altruizmo ir egoizmo (mogus mogui brolis arba mogus mogui vilkas), mogaus polinkis agresij yra normalus, bet nra nuolatinis, todl manoma j sureguliuoti, sukontroliuoti tam tikromis socialinmis taisyklmis;4. riboti itekliai. mogaus ir gamtos sukurti itekliai yra riboti ir todl buvo vestas nuosavybs institutas ir nustatytos taisykls nuosavyb apginti.

Teiss reguliavimo sfera tai santykiai, kurie gali ir turi bti sureguliuoti teisinmis priemonmis. is klausimas yra svarbos ne tik teoriniu, bet ir praktiniu poiriu, nes tik rodius, kad santykiai patenka teisin reguliavim, gali bti taikoma analogija. Teiss reguliavimo sfer nulemia vairs faktoriai (vyraujanti religija, visuomens kultros lygis, valstybs ekonomon padtis ir t.t.). Teisinio reguliavimo sfrea gali bti apibdinama vidiniais ir ioriniaia poymiais, kurie nustatomi ar kuriami doktrinoje. Vidiniai poymiai tai santyki, kuriuos reikia teisikai reguliuoti specifika:1. turtiniai visuomeniniai santykiai jie susiformuoja monms keiiantis paslaugomis ir vertybmis. Juos galima ireikti piniginiu ekvivalentu, subjektai lygs ir nepavalds vieni kietiems (civilins teiss reguliuojami santykiai);2. valstybin srang tvirtinantys santykiai susiformuoja nustatant valstybini institucij sistem, j kompetencij, piliei teises ir pareigas (konstitucin, plaiaja prasme adminitracin teis);3. teissauginiai santykiai susiformuoja ukertant keli paeidimams ir nubaudiant paeidjus (BK, ATPK ir juos lydintys aktai).Vidini poymi nepakanka sferai suformuoti, todl skiriami ioriniai poymiai tai yra iorins santyki savybs, kurios kinta bgant laikui ir kurios yra vertinamojo pobdio. Teise reguliuojami tie santykiai, kurie:1. yra svarbiausi ir reikmingiausi visai visuomenei;2. kuriuos manoma ireikti formalia teisine kalba (teisini pareig pavidalu);3. kuriuos manoma tikrinti teisins kontrols priemonmis;4. kuri neapima privaios asmens laisvs sfera (pvz. rkant kaimynui lauke, rkal dmas patenka pas kit kaimyn, tokioj situacijoj i sfera gali bti ir netaikoma). teisinio reguliavimo sfer patenka santykiai, kurie atitinka bent vien vidin poym ir visus iorinius.

Teisinio reguliavimo metodai. Teisinis reguliavimas tai mogaus elgesio formavimas teismis ir pareigomis, o reguliavimo metodai tai reguliavimo priemons ir j deriniai, kuriais normos krjas nustato elgesio standartus. Skiriamos trys reguliavimo priemons:1. teisinis draudimas liepia susilaikyti nuo negatyvi ir aling veiksm, formuoja pasyv elgesio tip (baudiamasis kodeksas);2. teisinis pareigojimas liepia atlikti aktyvius ir teisei naudingus veiksmus, formuoja aktyv elgesio tip;3. teisinis leidimas tvirtina teisikai ginam elgesio galimyb.

N.D. sureguliuoti okos elges skirtingais metodais, kad daras bt sveikas ir kad oka bt soti.

VII paskaita. 2012 m. spalio 30 d.

Teis reguliavimo metod derinimas. Reguliavim deriniai sudaro teisinio reguliavimo metod. Yra du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai:1. imperatyvus reguliavimo metodas (sakmus), normos krjas labai tiksliai apibriai normos adresato elgesio standart, kurio negali keisti arba laisvai interpretuoti. Esant tokia mreguliavimo metodui vyrauja teisinis draudimas ir teisinis pareigojimas. 2. dispozityvus reguliavimo metodas, nustatomas elgesio standartas, kur adresatas gali laisvai interpretuoti, keisti, sukurti savo elgesio standart, neprietaraujant sakmioms teisinms nuostatoms. Esant ima reguliavimo metodui vyrauja teisiniai leidimai, o draudimais ir pareigojimais apibriama leidim veikimo sfera. Tokio reguliavimoesm: norm krjas daniausiai nustato kakok pavyzdin elgesio model, kuris taikomas jei adresatas pats jo nesukuria. Toks reguliavimas vyrauja civilinje teisje, jo konstrukcija: Jei sutartyje nenustatyta kitaip, tai...Reguliavimo metodai grynuoju pavidalu praktikoje neegzistuoja, jie visada yra derinami tarpusavyje, taiau skirtingose srityse yra suteikiamas pirmumas vienam ar kitam reguliavimo metodui. Pvz: baudiamojoje teisje vyrauja imperatyvus reguliavimo metodas, taiau ir ia yra dispozityvumo galimyb taikant sankcij nuo iki.Teisje taip pat yra iskiriamas rekomendacinis reguliavimo metodas. Jis savo prigimtimi nra visikai teisinis. Tai metodas, kai statym leidjas skelbia savo rekomendacijas ar kit dokument, kuriame tvirtina siektin ar pageidaujam elgesio model. U tokio reguliavimo nesilaikym negali bti taikomos sankcijos. Teisje tokie altiniai yra vadinami Soft law, t.y. veliniaja teise. Pvz: nuostata: iame parke nerekomenduojama dayti namo mlyna spalva. Teorikai galima nudayti nam nerekomenduojama spalva, taiau niekas projekto nepatvirtins. Teisiniame tekste svoka ar odis rekomendacija ne visada turi t pai prasm kaip bendrinje kalboje. vertinus vienoje ar kitoje sferoje taikomus reguliavimo metodus yra formuluojami teisinio reguliavimo reimai. Okos pavyzdys: kad daras likt sveikas, okos elges galime sureguliuoti keturiais bdais: 1. Pririant ok; 2. Aptveriant ok; 3. Aptveriant dar; 4. Paskiriant piemen. Pirmais trim atvejais okos reguliavimas yra vykdomas iimtinai teisini liepim pagalba, leidimai neturi savarankikos esms. Okai yra leidiama viskas, kas nra tiesiogiai udrausta. Toks reguliavimo rimas gali bti pavadintas bendrojo leidimo reimu. Toks reimas vyrauja civilinje teisje. Ketvirtu atveju okos elgesys reguliuojamas per piemen, tai oka bus tiek laisva, kiek jai leis piemuo. Piemuo turs tiek teisi kiek mes jam j suteiksime. Piemeniui teises suteikiame nustatydami jo kompetencij (teisines galias). Piemens elgesio teisinio reguliavimo reimas vadinamas bendrojo draudimo reimu, t.y. piemuo turi tik tokias teises, kurias tiesiogiai jam ivardijam ir draudimo atlikti tam tikrus veiksmus nereikia, kad jis gali tuos veiksmus atlikti. Tokiu bdu yra reguliuojama vis valstybini institucij veikla.

Teiskra. i svoka savo esme reikia teisini taisykli krv, teiss krim. Skiriamos dvi reikms: plaioji ir siauroji (grietoji) reikms. Teiskra plaiaja prasme tai bendras teiss formavimosi procesas. Tai stihikasvisuomeninis procesas, kurio metu gimsta teiss idjos dl kakoki teisini taisykli btinumo. Prieing socialini interes kovos laukas. teisin tvark patenka tik tos taisykls, dl kuri yra aktyviai kovojama (Jeringas Kova dl teiss).Btent statym leidjas sukuria teisines taisykles tik tada kai jauia didiul tam tikros socialins grups spaudim. io proceso apimtyje taip pat kuriami altiniai nesusij su valstybs veikla, t.y. teiss principai, taiss paproiai. Teiskroje plaiaja prasme dalyvauja visi, kurie aktyviai ir vieai reikia savo pozicijas vairiais teisiniais klausimais. Teiskra siauraja prasme tai teisini taisykli sukrimo ir pasklebimo procedra. Teisinmis taisyklmis siekiama kryptingai takoti moni eges, skatinant arba slopinant tam tikras visuomenines tendencijas. Labiausiai susijusi su valstybs veikla, nes ji organizuoja pagrindini teisini taisykli uraym ir paskelbim. Taiau taisykles gali sukurti ir privats asmenys (Pvz: korporacijos, sutartys ir pan.).Valstyb teis kuria pagal labai tiksliai nustatytas krimo taisykles, laikydamasi kompetencijos ribojim, reikalavim tekstui ir struktrai, reikaalavim taisykli sklebimui. Danai t taisykli nesilaikymas gali bti pagrindas teiss normin akt pripainti negaliojaniu. Teisns technikos nesilaikymas nera pagrindas pripainti akt negaliojaniu. Toliau kalbame apie teiskr siauraja prasme, t.y. organizuot teiskr. Skiraimos tokios teiskros kategorijos:1. Teiskros subjektai tai asmenys dalyvaujantys teisini taisykli kryboje. i asmen grups:a) tauta, turinti galias ireikti savo vali referendumo metu;b) valstybins institucijos ir pareignai, priimantys taisykles kompetencijos ribose (seimas, vuriausyb ir t.t.);c) privats ir viei ne valstybiniai juridiniai asmenys;d) privats fiziniai asmenys;e) teismai, bendrosios praktikos tradicijoje. c ir d atveju taisykls kuriamos tik tiems asmenims, kurie jas sukr. I teiskros subjekt rato isiskiria ypatinga kategorija statymo iniciatyvos teis seime turintys asmenys, tai asmenys, kuri statym projektus arba pasilymus dl statym seimas privalo svarstyti. statymus teikt isvarstyti gali seimo nariai, prezidentas, vyriausyb ir 50 000 piliei, trini teis balsuoti.2. Metodai (bdai) tai priemoni ir procedr sistema, kuriais nustatomas teisini taisykli turinys. Trys teiskros bdai: a) originalioji kryba, sukuriama visikai nauja, iki tol visuomenei neinoma, elgesio taisykl;b) sankcionavimas, teisikai privaloma, skelbiama taisykl, kuri jau iki tol reguliavo moni elges, bet nebuvo teiss norma. Pvz: reguliavo kaip paprotys ar morals norma;c) ratifikavimas, valstyb patvirtina tarptautin sutart ir veda j teiss sistem. 3. Rys, pagal proceso ir subjekto ypatumus skiriamos teiskros proceso rys:3.1. Pagal subjektus:*tiesiogin piliei teiskra;*valdios institucij teiskra (seimas, savivaldybs ir pan.);*valdymo institucij teiskra;*nevalstybini asmen teiskra;*teism teiskra;*fizini asmen teiskra.3.2. Pagal teiskros bdus: originalioji, sankcionuojanti ir ratifikuojanti teiskra. 3.3. Pagal gali suteikim:* autentika teiskra tai teisin taisykls priimamos kompetencijos apimtyje;* deleguota teiskra tai kai viena institucija perleidia savo galias leisti teines taisykles kitai institucijai. Pvz: Pranczijoje vyriausyb gali priimti statymus. Lietuvoje deleguotos teiskros nra. 4. Stadijos, teiskros procesas susideda i nuosekliai atliekam organizacinio pobdio veiksm, t.y. stadij. ios stadijos rykiausiai atsiskleidia leidiant teisin normin akt, jos yra:a) teiss norminio akto leidimo iniciatyvos stadija;b) sprendimo dl teiss norminio akto ruoimo pradios prmimas;c) teiss norminio akto projekto ruoimas ir jo pirminis svarstymas (svarstyme gali dalyvauti specialistai, visuomens atstovai);d) teiss norminio akto svarstymas institucijoje, kuri j priima;e) teiss norminio akto primimas;f) teiss norminio akto paskelbimas.5. Principai tai pamatins teiskros proceso nuostatos, nulemianios jos turin ir procedras: teistumo principas, vieumo principas, profesionalumo principas, sistemingumo principas, socialinio kompromiso principas, isamumo, ekonomikumo ir kt. principai.

Teiss sistema. Sistema (gr. Sudaryta i dali) tai aib susijusi element, tarp kuri ryys yra glaudesnis, nei tarp j ir sistem supani, alia sistemos esani element. Kiekvienas sistemos elementas neprivalo bti susijs su visais sistemos elementais, bet elementas nesusijs n su vienu sistemos elementu paprastai nelaikomas sistemos dalimi. Sistema tai element organizacija, kuri iskiria pastaruosius i aplinkos kaip vientis ir santykinai savarankik vienet. Teiss sistema tai ypatinga teiss element organizacija. Teiss teorijoje sistema suprantama kaip element organizacija, kuriai bdinga objektyvi vidin sandara ir ojektyvs element ryiai. Teiss sistema tai ojektyvi teiss vidin sandara, pasireikianti teiss padalijimu atskiras ir kartu susijusias dalis.

Struktriniai elementai, normos, institutai, poakiai, akos. Dl teiss norm tarpusavio sveikos sistema gija funkcijas, kurios nebdingos atskiriems elementams . Pvz: automobilio variklio funkcija yra priversti automobil pajudti, bet variklio atskiros detals neatlieka viso variklio funkcijos. Madaug iki XIX a. teis buvo nagrinjama kaip taisykli visuma ir tik XIX-XX a. teiss teorijoje atsirado svoka teiss norma, ia pradta kalbti apie norm organizacij siekiant ianalizuoti teiss esm. Teiss sistemai daugiausia dmesio skiria kontinentins teiss tradicija, bendrosios teiss treadicijoje analizuojami daugiausia teiss institutai, reguliuojantys vienarius teiss santykius, siekiant utikrinti kuo didesn teiss efektyvum. Pozityvin teiss samprata, teis supranta kaip iskirtinai teiss norm sistem, kur jas jungia....????Nepozityvistin teiss samprata sistem jungia ir teiss principus. Pagal j, teiss sistema tai vis teiss element organizacija. Tokiu atveju visi teisiniai reikiniai skirstomi subsistemas:*teisini nuostat subsistema (norm ir princip subsistema);*teiss krimo subsistema;*teiss taikymo subsistema (jurisdikcija);*teiss aikinimo subsistema.i subsistem sveika ir sukuria teiss sistem.Maiausias teiss elementas, atliekantis santykinai savarankik funkcij yra teiss norma. Normos element iekome teisinse nuostatose, t.y. teisiniame tekste. Teiss teorijoje teigiama, kad teiginyje yra btini du struktriniai elementai, kad galtum bandyti suformuluoti tam tikr teiss norm, ie elementai yra elgesio modelis ir operatorius.

Nesavarankikos teisins nuostatos. Teiss teorijoje yra iskiriamos nuostatos, kurios negali paios vykdyti savarankiko reguliavimo ir kuri pagrindu nesukuriamos savarankikos teiss normos, tokios normos vadinamos - nesavarankikos teisins nuostatos.Paymetina, kad kalbos poiriu tai yra savarankik mint reikiantys teiginiai, taiau nekuriantys savarankik teiss norm. Nesavarankik teiss nuostat poymiai:1) ie teiginiai yra svarbs teisiniam reguliavimui;2) tai nra deskriptyvs (apraomieji) teiginiai;3) nuostatos sudaro tik dal valdingo paliepimo;4) gija savo reikm tik veikdamos su savarankikomis teiss normomis. Galima iskirti tris nesavarankik teiss nuostat grupes:I. Aikinanios nuostatos tai tokios nuostatos, kurios apibria tekste vartojamas svokas (apraomosios) arba tam tikras prasmes nukreipia kakoki situacij ar kontekst (apibria arba upildo).Pvz: apraomosios nuostatos CK 4.37 str. 1 dalis Nuosavybs teis tai teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti nuosavybs teiss objekt ir juo disponuoti.; Upildanios nuostatos CK 6.155 str. 1 dalis iame skyriuje tvirtintos sutari teiss bendrosios normos taikomos visoms sutartims, atsivelgiant sutari prigimt.II. Ribojanios nesavarankikos nuostatos tai tokios nuostatos, kurios susiaurina savarankik norm veikimo srit, ikerpa i jos kakokias situacijas. Pvz: CK 6.144 straipsnis. Kitos novacijos pasekms1. Kai novacija yra pradinio skolininko pakeitimas nauju, tai naujasis skolininkas negali pareikti kreditoriui t atsikirtim, kuriuos jis bt galjs reikti pradiniam skolininkui, taip pat atsikirtim, kuriuos pradinis skolininkas turjo kreditoriui. Taiau skolininkas gali reikalauti pripainti negaliojaniu sandor, i kurio atsirado jo prievol.2. Kai yra kreditoriaus ir pagrindinio skolininko novacija, skolininko laiduotojas atleidiamas nuo prievols vykdymo. tai bt savarankikos normos sritis.3. io straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu prievol nesibaigia, jeigu kreditorius reikalauja, kad novacijoje dalyvaut laiduotojas, o is atsisako i nuostata yra ribojanti.III. Nukreipianios nuostatos tai nuostatos, kurios nukreipia blanketiniu bdu kit teksto viet. Pvz: CK 6.69 str. 2 dalis Sulaikymo teiss realizavimo tvark nustato io kodekso ketvirtosios knygos normos.

Teiss normos reguliuojanios vienarius santykius sudaro teiss institut. Teiss institutui bdinga:- reguliuojam santyki tapatumas;- j sudarani norm vieningumas;- normatyvinis atskirumas;- tam tikrs reguliuojamos srities ibaigtumas.Pvz: pilietybs institutas konstitucinje teisje.

Keli panas institutai yra jungiami teiss poak, kuris jau sudaro teiss akos dal. Pvz: prievoli teis civilins teiss apimtyje.

Stambiausias teiss sistemos darinys teiss aka. Skiriami tokie metodologiniai pagrindai, kurie leidia teigti, kad formuojasi savarankika teiss aka:1. specialus teisinio reguliavimo dalykas, t.y. kiekviena teiss aka reguliuoja specifinius teisinius santykius (pagrindas atsakantis klausim k reguliuoja?);2. teisinio reguliavimo metodas, t.y. kaip reguliuoja santykius. Kiekviena teiss aka reguliavimui taiko ypating bd ar priemoni derin, nusakant:- teisi ir pareig atsiradimo pagrind;- teisini santyki dalyvi ryi pobd;- teises ir pareigas garantuojani priemon poveikio specifik.3. subjektyvusiis teisinio reguliavimo intensyvumas. Jei yra daug norminanios mediagos, tai yra pagrindas manyti, kad formuojasi savarankika teiss aka. Pvz: ekologin teis susiformavo iimtinai dl 3io metodologinio pagrindo.

Vieosios ir privatins teiss iskyrimo problema. Pirmasis bandymas iskirti ias teiss akas buvo II a. S. Romoje, kur: vieoji teis apibrta kaip teis reguliuojanti vieosios valdios organizacij ir atskir asmen santykius su ja, o privatin teis kai reguliuojanti santykius tarp privai asmen. Nuo to laiko buvo pltojama tik privatin teis, o vieoji teis buvo palikta suvereno valiai. XIX a. buvo konstatuota, kad privatins teiss taisykls netinka sprsti mogaus ginui su valstybe ir nuo tada pradjo formuotis vieoji teis, kurti pradtos institucijos, sprendianios ginus su valstybe. Pvz: Pranczijoje kurtos specialios valstybins institucjos, Lietuvoje i funkcij atlieka administraciniai teismai. Tradicikai iskiriami tokie atskyrimo kriterijai: 1) privatin gina privat, o vieoji vie asmen;2) privatinje sferoje subjektai lygs, nepavalds, o vieojoje vyrauja subordinacijos (pavaldumo) santykiai;3) privatinje teisje santykiai prasideda ali iniciatyva, vieojoje valstybs iniciatyva;4) privatinje teisje valstyb kiasi minimaliai, ji yra neaktyvi, o vieojoje valstyb aktyvi;5) privatin teis pagrsta decentralizuotu reguliavimu, paliekant daug laisvs savireguliacijai,