Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Emigracijos kreivė, kuri praė-jusių metų pabaigoje jau leidosi žemyn, šiemet vėl šovė aukštyn. Svetur jau išvyko daugiau nei 36 tūkst. Lietuvos piliečių, ta-čiau ir grįžtančiųjų srautai didė-ja. Emig rantai teigia, kad Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norve-gijoje rasti nuolatinį darbą – lyg laimėti loterijoje.

Nuolatinis darbas –aukso vertės

Rimvydas iš Kauno jau seniai sa-vęs nevadina kauniečiu. Į Norvegi-ją jis išvyko prieš 7 metus. Visą tą laiką savo gyvenimą jis vadina sū-puoklėmis. „Juoda, balta, juoda, bal-ta. Pastovumo labai trūksta“, – pa-sakojo vyras, šiuo metu gyvenantis Trondheime ir jau seniai neturintis nuolatinio darbo. Su Lietuva jį sie-ja nebent tai, kad Tėvynėje yra likę du vaikai iš pirmosios santuokos.

• Artimiausiu laiku grūdų augin-tojai sulauks Lietuvos sėklininkys-tės asociacijos laiškų su išankstinė-mis mokėjimo sąskaitomis.

• Šiauliuose įvyko išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos prezi-diumo posėdis, kuriame aptartos aktualios žemdirbiams nūdienos problemos, pažvelgta į ateitį.

• Šešių vaikų mama Eglė Vaitke-vičienė įsitikinusi, kad šeimoje daug svarbiau puoselėti geras emocijas nei palaikyti idealią tvarką.

• Lęšiai – vienas seniausių žmo-gaus vartojamų kultūrinių augalų. Pa-tiekalai iš jų populiarūs ir šiandien.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Rinkimai į Seimą pasižymėjo neskaidrumu ir šiurkščių pažeidimų – balsų pirkimų – gausa. Kilo rimtų abejonių rinkimų demokratiškumu. Šiaip ar taip, yra įtarimų, kad kai kurie kandidatai į Seimą pateko neteisėtai.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 18 p.

2012 m. lapkričio 7 d., trečiadienis • Nr. 89 (9212) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

MOTERS PASAULIS, 16 p.

Šią naktį JAV gyventojai sprendė, ar ir toliau jų šaliai turėtų vadovauti pir-masis juodaodis JAV prezidentas Ba-rackas Obama, ar valstybės vairą pati-kėti pirmam į šį postą kandidatuojan-čiam mormonui – Mittui Romney’ui.

Nukelta į 2 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Nors biudžeto projektą rengia dabartinė Vyriausybė, neverta net abejoti, kad naujoji valdžia jį gerokai pataisys, o patvirtins jau naujasis Seimas. Štai ir žurnalis-tų paklausta fi nansų minist rė tik skėstelėjo rankomis: „Iš kur aš

galiu žinoti, koks bus kitų metų valstybės biudžetas?“ Tačiau žemdirbiai nusprendė nelaukti, nes žemės ūkiui numatyti asigna-vimai kelia prieštaringų minčių. Akivaizdu, kad besitraukianti Vy-riausybė užmiršo dar šią vasarą duotus pažadus.

Briuselis paramą skiria, o Vilnius nurėžia

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

ES parama žemės ūkiui kitąmet išaugs apie 27 proc., tačiau asignavimus iš valstybės biudžeto ketinama sumažinti beveik 16 proc., be to, velkasi milijoninė skolų uodega.

Nukelta į 3 p.

Vyriausybė nusprendė sumažinti paramą žemės ūkiui, nes ES ją padidino. Kito argumento, kodėl taip pasielgta, Žemės ūkio ministerijos atstovė pa-teikti negalėjo. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Dėl tautiečių emigracijos Dėl tautiečių emigracijos valdžia galvos nesukavaldžia galvos nesuka

Kiekvienais metais Lietuva netenka tiek gyventojų, kiek jų yra Mažeikiuose, Jonavoje ar Kėdainiuose.

Per nepriklausomybės laikotarpį į užsienį išvyko apie 0,5 mln. Lietuvos piliečių. Tarpukariu emigracija buvo net penkis kartus mažesnė. Petro Malūko nuotrauka

2 2012 m. lapkričio 7 d. • Nr. 89 (9212)Valstiečių laikraštis

Išsiskyręs jis po poros metų rado, kaip pats sako, gyvenimo mote-rį, bet iškelti vestuvių Norvegijo-je neturi už ką. „Norvegijoje viskas brangu. Uždirbti gali, bet didžiąją dalį pinigų tenka sumokėti už būs-to nuomą ir įvairiausiems mokes-čiams“, – pasakojo Rimvydas.

Grįžti į Lietuvą vyras neketina, nors ir Trondheime iki šiol nerado nuolatinio darbo. „Jei nemoki kal-bos, normalaus darbo negausi. Jei bendrausi tik su lietuviais, galimybių rasti darbą dar labiau sumažės, beje, lietuvis lietuvį dažnai ir apgauna“, – pasakojo Rimvydas. Pasak jo, nema-žai tautiečių, vos atvykusių į Norve-giją, tikisi taip gyventi, kaip gyveno ir Lietuvoje. „Kiek laiko gali gyventi apgaudinėdamas kitus, bet ilgainiui vis tiek įkliūsi ir Norvegijos mokes-čių inspekcijai, ir kitoms tarnyboms.

Čia geležinė tvarka, nors plika akimi to gal ir nepastebėsi“, – atviravo pa-šnekovas. Jis ir jo draugė vengia ben-drauti su tautiečiais. Jiems būna gėda, kai lietuviai Norvegijoje garsėja va-gystėmis ar net žmogžudystėmis.

Emigracija sulėtėjo

Statistikos departamento duome-nimis, šiuo metu labiausiai populia-rėjančios Lietuvos piliečių išvykimo kryptys – Norvegija, Vokietija, Jung-tinė Karalystė ir Airija. Daugiausia jų išvyksta į Norvegiją ir Vokieti-ją. Per devynis šių metų mėnesius iš šalies emigravo jau daugiau kaip36,6 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai daugiau žmonių, nei gyvena Ma-žeikiuose, Jonavoje ar Kėdainiuose. Pernai per tą patį laikotarpį emigra-vo daugiau nei 44 tūkst. tautiečių.

Remiantis Statistikos departa-mento duomenimis, galima daryti išvadą, kad emigracija šiek tiek sulė-tėja metų pabaigoje, t. y. spalį–gruo-dį. Tikėtina, kad šiemet emigravu-siųjų bus maždaug 42 tūkst.

Pastebėta ir kita tendencija – vis daugiau lietuvių grįžta namo. 2011 m.per 9 mėnesius į Lietuvą grįžo 11,4 tūkst. žmonių, o šiemet per tą patį laikotarpį grįžusiųjų skai-čius išaugo iki 16,6 tūkst. Rekordi-niu šių metų mėnesiu laikytina lie-

pa, kai į Lietuvą grįžo daugiau kaip2,6 tūkst. emigrantų.

Pernai daugiausia emigrantų grįžo iš Jungtinės Karalystės (6 385 Lietu-vos piliečiai) ir Airijos (1 837 Lietu-vos piliečiai). Panašiai tiek jų (1 171) grįžo ir iš Norvegijos, šiek tiek ma-žiau – iš Ispanijos (740) ir Rusijos (759). Šių metų duomenų Statistikos departamentas kol kas neskelbia.

Kylanti ekonomika skatina grįžti?

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos (SADM) Lygių galimybių skyriaus vyriausiasis specialistas An-drius Tekorius „Valstiečių laikraščiui“ siūlė atkreipti dėmesį, kad į Lietuvą imigruoja ne tik emigravę Lietuvos Respublikos, bet ir kitų šalių pilie-čiai. „Lietuvos piliečiai tam tikru lai-kotarpiu sudarė 80–90 proc. visų imi-

gravusių asmenų“, – aiškino jis. Pasak A.Tekoriaus, SADM turi tik apiben-drintus metų duomenis. „Bet kuriuo atveju migracijos tendencijos 2012 m., palyginti su 2011 m. ar su 2010 m., yra gana pozityvios, – tikino jis. – Lietuvos piliečių imigracijos į Lietuvą tendenci-jas galima sieti su sunkumais rasti no-rimą darbą užsienyje. Priimančių šalių politika ekonominio nuosmukio laiko-tarpiu užsieniečių įdarbinimo srityje paprastai būna griežtesnė ir pirmiausia įdarbinami savo šalies piliečiai.“

Pašnekovo nuomone, lėtai atsi-gauna ir Lietuvos ekonomika, o dėl šios priežasties esą darbo paieška ir gyvenimas Lietuvoje tampa pa-trauklesni, palyginti su kitais lai-kotarpiais. „Gerėjant Lietuvos eko-

nominiams rodikliams vis daugiau emigravusių piliečių norės grįžti į Lietuvą, bus ir mažiau norinčiųjų emigruoti“, – įsitikinęs SADM Ly-gių galimybių skyriaus vyriausiasis specialistas A.Tekorius.

Nelengva įsitvirtinti

Šiuo metu vienintelis teisės ak-tas, susijęs su emigracijos klausi-mais, yra „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į

valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 m. programa. Jos įgy-vendinimą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Joje kaip veiks-mingiausios priemonės įvardijami įvairūs spaudos ir elektroniniai lei-diniai bei nemokama psichologinė pagalba emigrantams.

Valstybės pastangas patys emig-rantai menkai vertina. Tik apie10 proc. nurodė, kad valstybės politi-ka migracijos atžvilgiu yra veiksmin-ga, o aktyvesnė politika paskatintų grįžti apie 30 proc. išvykusiųjų.

Viešosios politikos ir vadybos institutas (VPVI) yra atlikęs repre-zentatyvias emigrantų apklausas. Jos atskleidė, kad beveik 40 proc. jau grįžusiųjų vėl svarsto apie išvy-kimą. „Ekonominė situacija Lie-tuvoje stabilizavosi, todėl tai – vie-na iš priežasčių grįžti, – pabrėžė VPVI tyrimų vadovė Dovilė Žva-lionytė. – Bet yra ir kitas, grynai statistinės apskaitos aspektas. Vis daugiau žmonių deklaruoja išvy-kimą ir atvykimą dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.“ Vien todėl 2010 m. daug Lietuvos piliečių deklaravo išvykimą, nes ne-norėjo, kad jiems būtų skaičiuoja-mas PSD.

D.Žvalionytė taip pat nesureikš-mina kalbų, esą daug lietuvių grįžta neradę darbo svetur. „Tų grįžusiųjų nėra tiek daug, kaip mėginama pa-teikti. Žinoma, tokių asmenų yra. Pavyzdžiui, į Norvegiją lietuviai plūsti pradėjo ne taip seniai. Pir-moji emigrantų banga sunkiai, bet įsitvirtino, o antrajai tai padaryti yra gerokai sunkiau, nes dauguma dar-bo vietų jau užimta. Ir ne tik lietu-vių“, – pasakojo ji.

2011 m. VPVI užsakymu visuo-menės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko re-prezentatyvią grįžusiųjų iš užsienio apklausą. Jos metu maždaug 40 proc. grįžusiųjų pabrėžė, kad juos grįžti pa-skatino sunkumai ieškant darbo, pras-tėjanti ekonominė situacija užsienyje, imigrantų diskriminacija užsienyje, sunkumai prisitaikant gyventi sveti-moje aplinkoje. Vis dėlto svarbiausi grįžimo į Lietuvą veiksniai, kuriuos nurodė dauguma grįžusiųjų, – Lietu-voje likusi šeima ir artimieji bei noras gyventi savo kultūrinėje aplinkoje.

Manoma, kad per nepriklauso-mybės laikotarpį į užsienį emigra-vo apie 0,5 mln. Lietuvos piliečių. Tarpukariu emigracija buvo penkis kartus mažesnė.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Emigrantų teigimu, aktyvesnė valstybės politika paskatintų grįžti apie 30 proc. išvykusiųjų, tačiau dabartinės val-džios abejingumas beveik 40 proc. jau grįžusiųjų vėl verčia galvoti apie geresnio gyvenimo paieškas užsienyje.

Petro Malūko nuotrauka

Dėl tautiečių emigracijos valdžia galvos nesuka

Gena nemeilėDalia Teišerskytė, Seimo narė

Pasakysiu kaip moteris... Mūsų šalyje labai trūksta paprasčiausios pagarbos žmogui. Lietuvos piliečiai dažnai išvažiuoja ne todėl, kad netu-ri pinigų ir negali pakankamai nusi-pirkti maisto. Žmonės išvažiuoja, nes jie nesijaučia saugūs šioje valstybėje. Tokį įspūdį susidariau bendraudama su savo rinkėjais. Štai vienam žmogui trūko meniskas ir jis pamėgino užsi-rašyti pas gydytoją, o jam gydymo įstaigoje išdavė talonėlį, su kuriuo pas gydytoją jis pateks tik po mėnesio. Kaip žmogui išgyventi visą tą mėnesį skausmuose? Tai siaubinga. Mano vaikai užsiima smulkiuoju verslu. Jie ne kartą man yra sakę, kad, jei neturėtų vaikų, važiuotų iš šios šalies neatsi-sukdami, nes mažas žmogus Lietuvoje yra visiškai neapgintas. Esu įsitiki-nusi, kad už atžagarų, neatsakingą darbą pirmiausia turėtų būti baudžiami valdininkai, nes valdžios ir politikų nemeilė žmonėms – pernelyg didelė.

Šiuo metu vienintelis teisės aktas, susijęs su emigracijos klausimais, yra „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 m. programa. Joje kaip veiksmin-giausios priemonės įvardijami įvairūs spaudos ir elektroniniai leidi-niai bei nemokama psichologinė pagalba emigrantams.

Išvažiuoja stipriausiejiVydas Gedvilas, Seimo narys

Lyginti emigraciją tarpukariu ir da-bartiniais laikais nėra objektyvu. Juk pasaulis tapo globalus, globalizacijos procesai neišvengiamai veikia ir Lietu-vą. Žmonės migruoja iš vienos valsty-bės į kitą. Tačiau reikia pripažinti, kad iš Lietuvos emigruoja pernelyg daug žmonių. Ekonomika patiria didžiulį nuostolį, nes išvažiuoja daug gabaus, stipraus jaunimo, o dirbančiųjų vis ma-žėja. Ką daryti? Manau, yra dvi priemonės. Pirma, būtina skatinti ekonomiką, ypač smulkųjį bei vidutinį verslą, sudaryti žmonėms sąlygas dirbti ir užsidirbti. Vertėtų taikyti įvairias mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, pirmuosius 2–3 metus visiškai neapmokestinti naujai įsteigtų įmonių. Kitas dalykas, kurį turėtume padaryti, – peržiūrėti švietimo reformą, nes dabartinė, kuri buvo įgyvendin-ta, neskatina jaunų žmonių studijuoti Lietuvoje. Išsimokslinimas tampa per brangus ir neretai ne toks kokybiškas, koks yra kitose valstybėse. Galiausiai reikia mažinti PVM būtiniausioms prekėms. Duonai, miltams ar cukrui Lenki-joje taikomas tik 5 proc. PVM tarifas, o pas mus jis – 21 proc. Net Anglijoje kai kurioms prekėms galioja nulinis tarifas, Vokietijoje jis – tik 7 proc.

Paskelbus galutinius Seimo rinki-mų rezultatus gauta daug skundų dėl jų teisėtumo bei galimų Seimo rinki-mų įstatymo pažeidimų, taip pat gau-ta daug prašymų kreiptis į Konstituci-

nį Teismą išaiškinimo, ar nepažeistas Seimo rinkimų įstatymas daugiaman-datėje rinkimų apygardoje ir keliose vienmandatėse, tad Prezidentė šian-dien kreipsis į Konstitucinį Teismą

išvados. „Kol nebus galutinio Seimo rinkimų įvertinimo Konstituciniame Teisme, šalies vadovė nevertins jokių koalicijų sudarymo galimybių“, – va-kar Prezidentės nuomonę po susiti-

kimo su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiu Algirdu But-kevičiumi pristatė šalies vadovės ats-tovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

D.Grybauskaitė yra gavusi Tau-tininkų sąjungos, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjun-gos, Socialistinio liaudies fronto bei kandidato į Seimo narius Kęstu-čio Rupulevičiaus skundus dėl Sei-mo rinkimų įstatymo pažeidimų. Prašoma negaliojančiais pripažin-

ti rinkimų rezultatus daugiaman-datėje apygardoje ir keliose vien-mandatėse.

Daugiausia mandatų Seimo rin-kimuose iškovojusios LSDP lyde-ris A.Butkevičius teigiamai verti-na Prezidentės D.Grybauskaitės sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimų pažeidimų per antrą Seimo rinkimų turą.

Eltos inf.

Kreipsis į Konstitucinį TeismąPrezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl galimų pažeidimų per antrą Seimo rinkimų turą.

32012 m. lapkričio 7 d. • Nr. 89 (9212)Valstiečių laikraštis

Finansų ministerijos pažadai

Iš viso 2013 m. žemės ūkio mi-nistro valdymo sričiai ES ir vals-tybė planuoja skirti 3,26 mlrd. Lt, arba 13,6 proc. daugiau nei šįmet. Lyg ir įspūdinga suma, tačiau la-bai džiaugtis neverta, nes iš valsty-bės biudžeto žemės ūkio sričiai bus skirta net 131,6 mln. Lt mažiau nei šįmet, t. y. tik 709,8 mln. Lt. Taigi šalies žemės ūkį gelbsti Briuselio metamas gelbėjimosi ratas. Tačiau ne visi jį pagaus.

Rekordiškai, net 113 mln. Lt, planuojama sumažinti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų. Tiesa, žemdirbiai dar nenuleidžia rankų ir reikalaus, kad būtų skirta žadėta ir būtina minimali suma, t. y.117 mln. Lt, nors, Žemės ūkio mi-nisterijos (ŽŪM) duomenimis, ri-binė skaičiuotina papildomų naci-onalinių tiesioginių išmokų suma turėtų būti 166 mln. Lt. Beje, šį-met minėtiems reikalams buvo skir-ta 188 mln. Lt.

Kodėl Vyriausybė nusprendė mažinti paramą žemės ūkiui? „Fi-nansų ministerija tikino, kad laiky-sis nuostatos, jog 2013 m. biudžetas žemės ūkiui būtų sudaromas pa-gal 2012 m. lygį. Tegaliu pasaky-ti, kad rengiant biudžeto projektą šios nuostatos nesilaikyta“, – sakė ŽŪM Finansų ir biudžeto depar-tamento direktorė Regina Mini-nienė. Finansų ministerija teisina-si, kad žemdirbiams kitąmet bus skiriama daugiau paramos iš ES. Tačiau visi žinome, kad, palygin-ti su kitomis ES šalimis, Lietuvos žemdirbiai gauna gerokai mažiau tiesioginių išmokų. Tiesa, Briuselis leidžia prisidėti valstybei, bet vals-tybė nenori.

Nacionalinė parama

Pagal projektą ŽŪM nacio-nalinė parama 2013-aisiais sieks 75,7 mln. Lt. Šiomis lėšomis ŽŪM fi nansuos priemones, kurios mo-kamos iš valstybės biudžeto lėšų. Daugiausia – 25,4 mln. Lt – pla-nuojama skirti biodegalų gamybos plėtrai. Daugokai? „Prisiminkime, kad 2009-aisiais dėl pasaulinės kri-zės šiam tikslui fi nansavimas buvo sumažintas nuo 32 iki 5 mln. Lt, taigi įsiskolinimai buvo perkeliami į kitus metus. Taip yra ir dabar“, – priminė R.Mininienė.

Be to, dar numatyta skirti 19 mln. Lt draudimo įmokoms kompensuoti. Iš jų 13 mln. Lt – pa-sėliams drausti ir 6 mln. Lt – už įsis-kolinimus 2008–2009 m. draudžiant

gyvulius. Dar 9,9 mln. Ltparamą ketinama skirti veis-lininkystei. Apie 4 mln. Lt planuojama skirti gyvuliams utilizuoti bei 4,2 mln. Lt palūkanoms kompensuoti. Beje, 2,7 mln. Lt numatyta skir-ti ūkininkams konsultuoti, be-veik 1 mln. Lt – kooperacijai bei 2,9 mln. Lt kaimo bendruome-nėms fi nansuoti.

Kokiems darbams ir kiek lėšų trūksta?

Žemės ūkis, skirtingai nei kitos ūkio šakos, sėkmingai panaudoja ES paramos lėšas. Pagal Naciona-linės mokėjimo gentūros progno-zes žemdirbiai 2013-aisiais galėtų

panaudoti daugiau ES pa-ramos, tačiau bendrajam fi nansavi-mui papildomai reikėtų skirti 152,4 mln. Lt. Ar pasinaudosime šia ga-limybe?

„Finansinių rodiklių įstatymo

projekte numatyta galimybė, kad prireikus Finansų ministerija turi teisę tarp ministerijų perskirs-tyti asignavimus. Pavyzdžiui, jei kuri nors ministerija nesugeba pa-naudoti visos ES paramos, ŽŪM galima būtų skirti daugiau lėšų. Negaliu pasakyti, ar taip bus pada-

ryta“, – sakė R.Mininienė. Tiesa, yra ir dar viena galimybė – skolin-tis valstybės vardu, tačiau negali-ma skolintis tiesioginėms išmo-koms mokėti.

ŽŪM skaičiavimais, 1,4 mln. Ltpapildomai reikėtų skirti kiaulių produktyvumo kontrolei. Apie 400 tūkst. Lt trūksta kooperacijai plė-toti – kasmet guodžiamės, kad ūki-ninkai nenori kooperuotis, o kai to-kia galimybė atsiranda, neskiriame net būtinų lėšų. Dar apie 1 mln. Lt reikėtų žemės našumo duomenų bazei įkurti. Per 4 mln. Lt trūksta biodegalų gamybos plėtrai fi nan-suoti. Apie 200 tūkst. Lt reikėtų no-rint akredituoti augalininkystės pro-duktų kokybės tyrimų laboratoriją. Beveik 5 mln. Lt reikėtų valstybės investicijų programos projektams įgyvendinti.

Nenumatyti nuostoliai

Nors Lietuva, palyginti su kito-mis šalimis, sėkmingai naudoja ES paramą, būtina turėti lėšų nenu-matytoms įmokoms į ES biudžetą mokėti. Tai sankcijos tais atvejais, jei Europos Komisija nustatytų, kad ES parama buvo skirta netei-sėtai, nesilaikant ES numatytų rei-kalavimų. „Iš SAPARD laikotar-pio šįmet numatyta sankcija – 18,6

mln. Lt. Todėl manome, kad panašaus dy-džio sumą tu-rėtume laikyti atsargoje ir ki-tąmet“, – sakė R.Mininienė.

„Valstiečių l a i k r a š č i o “ šaltinių ži-niomis, sank-cijos gali būti 27 mln. Lt.Be to, apie

400 tūkst. Lt pra-rasta bankrutavus „Snoro“ bankui. Taigi iš viso kitų metų biudžete nenumatyta 225 mln. Lt, kurių ne-abejotinai prireiks. „Mums pataria-ma ieškoti vidinių išteklių. Kur jų ieškoti? Mūsų nuomone, visos ga-

limybės jau išsemtos, dar kartą per-skirstyti asignavimus neliko gali-mybių“, – konstatavo R.Mininienė. Be kita ko, neužmirškime, kad 42 mln. Lt trūksta papildomoms tie-sioginėms išmokoms mokėti. Šią sumą valstybė privalės rasti, nors skolintis negalima.

Aktualijos

Delčia.Saulė teka 7.31, leidžiasi 16.33.

RytojŠiandien

Šiandien lis, bus vėjuota. Žemiausia temperatūra naktį numatoma nuo1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, tik Baltijos pakrantėje bus iki 6 laipsnių šilumos. Dieną sulauksime 4–9 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį naktį bus apie 4–5 laipsnius šilumos, nesmarkiai lis, ryte lietus sustiprės, o įdienojus turėti nurimti. Oras sušils iki 8–9 laipsnių šilumos.

Penktadienį vėjas kiek aprims, tačiau ne lietus. Naktį bus 4–6 laipsniai ši-lumos, dieną temperatūra numatoma apie 7–8 laipsnius šilumos.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +4 +9o

Naktį: -1 +4o

Dieną: +8 +9o

Naktį: +4 +5o

Dieną: +7 +8o

Naktį: +4 +6o

Poryt

Negali būti jokių išimčiųJonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Turime siekti, kad papildomų na-cionalinių tiesioginių išmokų būtų skirta ne 75 mln. Lt, bet 117 mln. Lt, juk tiek numatyta. Tačiau ir dabar negalime laukti, kol ŽŪM ar Vyriau-sybė nuspręs už mus – turime patys pasitarti ir nuspręsti, kaip šias lėšas teisingiau paskirstyti. Lietuvos ūki-ninkų sąjungos nuomone, papildo-mos nacionalinės tiesioginės išmo-kos turi būti paskirstytos visoms že-mės ūkio sritims. Negali būti jokių iš-imčių, ypač dabar, kai lėšų trūksta.

Atkelta iš 1 p.

Valstybės lėšomis, kurios ankstesniais metais buvo skiriamos žemės ūkiui, dabar fi nansuojami kiti šalies ūkio sektoriai.

Žemdirbiai – ne išlaikytiniaiJeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas

Valstybė žemės ūkiui kasmet skiria vis mažiau lėšų, tačiau kai kurie liberalai politikai dar drįsta aiškinti, kad žemės ūkis – valstybės našta. Štai konkretūs duomenys: 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES, valstybė iš biudžeto žemės ūkiui skyrė 940 mln. Lt, šįmet – tik 841 mln. Lt, o kitiems metams lėšos dar nukarpytos net iki 710 mln. Lt.Taigi valstybės lėšos, kurios anks-tesniais metais buvo skiriamos že-mės ūkiui, dabar skiriamos kitiems šalies ūkio sektoriams, pavyzdžiui: švietimui, sveikatos apsaugai, kraš-to apsaugai. Tačiau net 113 mln. Lt papildomų nacionalinių tiesiogi-nių išmokų sumažinimas liūdina ir stulbina.

Pamiršo pažadusJonas Vilionis, Lietuvos pieno ga-mintojų asociacijos pirmininkas

Šįmet mes, pieno gamintojai, buvome ne kartą susitikę su že-mės ūkio ministru ir premjeru, ta-rėmės dėl tiesioginių išmokų su-mos. Premjeras mums pažadėjo: jei Europos Komisija neprieštaraus, valstybė pieno gamintojams skirs ankstesniais metais mokėtą tiesio-ginių išmokų sumą, t. y. po 87 Lt už toną kvotinio pieno. Premjeras žadėjo neišmokėtą sumą įtraukti į 2013 m. biudžetą. Leidimas gautas, tačiau pažadai užmiršti.

Briuselis paramą skiria, o Vilnius nurėžia

ŽŪM nacionalinė parama (mln. Lt) 2004–2013 m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

100,8 96,7

128,3

148,6140

117,2

51,9

74,870,2 75,7*

Šaltinis: ŽŪM* projektas

Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, sėkmingai naudoja ES paramą, tačiau būtina turėti lėšų nenumatytoms įmokoms į ES biudžetą mokėti. Dabar tam lėšų nėra skirta.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

4 2012 m. lapkričio 7 d. • Nr. 89 (9212)Valstiečių laikraštisAktualijos

Visuomenė neslepia nepasitikėjimoDarius Kuolys, visuomenininkas

Lietuvių nepasitikėjimas Sei-mu yra tapęs sisteminiu, o Seimo, kaip institucijos, kokybė metams bėgant prastėja.

Manau, kad lietuvių nepasitikėji-mas Seimu yra tapęs sisteminiu, t. y. nuolatiniu ir prognozuojamu. Poli-tologai taip pat tai pastebi. Galbūt taip yra todėl, kad Lietuvoje apskri-tai nepasitikima demokratija, tauta nepasikliauja savo gebėjimu valdy-ti valstybę. Žinoma, dėl to liūdna, juolab kad pasitikėjimas Seimu šie-met galbūt pasieks kritinę ribą. Bū-tina imtis veiksmų, kurie jį pakel-tų, paakintų rimtas permainas. Jau esame siūlę atsisakyti partijų rinki-minių sąrašų ir kandidatus į Seimą rinkti tik vienmandatėse apylinkėse. Kita vertus, skatiname visuomeni-nes organizacijas aktyviai dalyvauti valstybės valdyme, reikalauti politi-kų atsakomybės. O kas dėl rinkimų pažeidimų, jų nuolat būdavo, taip pat ir papirkinėjimų. Tuo tarkime, nuolat garsėdavo Pagėgių rinkimų apylinkė, iš tenykščių seniūnų apie organizuotus pažeidimus esu girdė-jęs kraupių dalykų. Tačiau niekam tai lig šiol nerūpėjo, tai nesukelda-vo atgarsio visuomenėje. O šiemet apie tai kažkodėl prabilta garsiai, ir žmonės neslepia pasipiktinimo. Kaltinimais dėl neskaidrių rinki-mų partijos sėkmingai manipuliuo-ja siekdamos sau politinės naudos, regzdamos politines intrigas: val-dančioji dauguma į pažeidimus ne-kreipdavo dėmesio, jei tik nebūda-vo naudinga.

Pastebiu, kad Seimo, kaip ins-titucijos, kokybė metams bėgant prastėja. Į Seimą vis prasprūs-ta tamsios biografi jos, abejotino moralinio veido asmenų. Į aukš-tus postus stumiamos ne tik men-ko išsilavinimo asmenybės, bet ir tokios, kurių ten nė arti neturėtų būti. Tačiau ir pavyzdingos bio-grafi jos asmenys, skaidriai išrinkti į Seimą, čia kartais elgiasi kaip bai-liai ir prisitaikėliai, todėl nenuvei-kia nieko gera. O juk jų veiksmus pilietiškai neabejinga visuomenė taip pat galėtų įvertinti. Visuomenė galėtų kontroliuoti, ar yra laikomasi Seimo nario priesaikos. Kiekvienas Seimo narys kadencijos pradžioje iškilmingai prisiekia, o paskui nere-tai sulaužo priesaiką iš baimės.

Svarbiau ekonomika, žmogus nesvarbusNaglis Puteikis, naujojo Seimo narys

Seimu nepasitikima todėl, kad dauguma mūsų politikų yra pus-dieviai – nepaprastai arogantiški, šalti, negailestingi, beširdžiai.

Nešvarių rinkimų tradicijos Lietuvoje yra senos ir gilios. Me-luotume sau ir visuomenei tvir-tindami, kad iki šiol nebuvo nei šiurkščių pažeidimų, nei balsų pirkimų. Lietuvos pasienio apy-linkėse, kur klestėjo ir klesti kon-trabanda, teisingi rinkimai buvo žlugdomi organizuotai, tačiau tai niekam neužkliūdavo. O šiemet akivaizdu, kad rinkimų pažeidimų viešinimas sutampa su Preziden-tės ir socialdemokratų pastango-mis maksimaliai susilpninti Dar-bo partiją. Politikoje taip jau yra: keli susitaria prieš vieną. Ir Darbo partija taip yra pasielgusi su soci-aldemokratais, taigi šie „grąžino skolą“. O šių rinkimų pažeidimai nieko iš esmės nepakeistų: manau, paprasti Lietuvos žmonės buvo pikti dėl jiems vieniems ant pečių užverstos nepakeliamos valstybės gelbėjimo naštos ir atkeršijo val-dančiajai koalicijai, kuri negirdė-jo jų vaitojimų, nes neturi širdies. Jai svarbiau ekonomika, žmogus nesvarbus.

O Seimu nepasitikima todėl, kad mūsų politikai nepapras-tai arogantiški, šalti, negailestin-gi, beširdžiai – tiesiog pusdieviai. Juk žmonės renka panašius į save, tuos, kuriems jie rūpi, todėl tei-sės profesoriai čia retai patenka. Seimo, kaip institucijos, koky-bė prastėja ir todėl, kad čia reta savarankiškai mąstančių, drąsių asmenybių: juk partijų vadovai į sąrašus įtraukia pataikūnus ir pri-sitaikėlius – lengvai valdomus ir balsuosiančius, kaip vadas lieps. Tokie neturi nei savo galvos, nei širdies, o jei ir turi, tai šią paaukos dėl karjeros. Kalbu čia apie tokią Lietuvos bėdą, kaip rinkimai pa-gal sąrašą. Jei Seimą sudarytų ne prastumtieji pagal partijos sąrašus, o iš tikrųjų laimėjusieji rinkimus, reikalai pagerėtų. Pasitikėjimas Seimu išaugtų, jei čia rastųsi vis daugiau politikų, paisančių teisin-gumo ir turinčių širdį.

Galiu prognozuoti, kad kitas Seimas dar po ketverių metų bus šia prasme žmogiškesnis.

Ant politinių svarstyklių

Ar neskaidrūs rinkimai į Seimą nepakirs ir taip tragiškai menko piliečių pasitikėjimo šia institucija?

Viena kitokia nuomonė

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Jonas Udris teigė, kad, nepaisant užfi ksuotų pažeidimų, rinkimų rezultatų atšaukti negalima. „Antrasis rinkimų ratas nebuvo toks gausus pažeidimų ir jo nelydėjo toks šleifas negatyvios informacijos, kaip pirmojo turo. Už tai noriu padėko-ti ir teisėsaugos institucijai, ir vi-suomenei... Norint nepavirtinti visų rinkimų rezultatų, reikia turėti labai svarių argumentų. Pažeidimų būta per visus rinkimus. Šie rinkimai ne-buvo išskirtiniai, tiesiog visuomenė buvo daug aktyvesnė, pranešė apie daugybę pažeidimų“, – sakė J.Udris Lietuvos radijo ir televizijos laidoje „Aktualijų studija“.

Pasak J.Udrio, išvakarėse VRK vadovo Zenono Vaigausko pateikti matematiniai skaičiavimai rodo, kad įrodytų pažeidimų mastas nėra pa-grindas naikinti rinkimų rezultatus.

VRK narys Liutauras Ulevičius su tuo nesutiko. „Argumentų visuma remiasi Konstitucinio Teismo (KT)

suformuluota prezumpcija, kad bū-tent VRK turi įrodyti ir argumentuo-ti, kad pažeidimai neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams“, – aiš-kino jis. L.Ulevičius yra patekęs į Vyriausiosios tarnybinės etikos ko-misijos akiratį dėl įtartinos žinutės Darbo partijos vicepirmininkui Vy-tautui Gapšiui, kurioje siūlė susitikti ir aptarti savo verslo reikalus.

Daugiausia priekaištų Z.Vaigauskui

Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga mano, kad didžiausias akmuo krenta į VRK va-dovo Z.Vaigausko daržą, nes argu-mentai, skaičiai ir naujienos laiku nepateikiami visuomenei, o dide-liam rinkėjų aktyvumui VRK nebu-vo pasiruošusi. Jis taip pat pastebėjo, kad tendencija griežtinti įstatymus ir numatyti galimybes šalinti pažei-dėjus iš kampanijos neturi peržengti sveiko proto ribų. Docento many-mu, pagrindas tai daryti turi būti tik teisiškai įrodyti faktai.

S.Spurga nesiėmė spėlioti, ar Pre-zidentė D.Grybauskaitė kreipsis į KT dėl rinkimų rezultatų. Tai, pa-sak jo, galėtų būti savaip logiška, nes VRK aiškiai pasimetusi ir pasitikrin-ti poziciją KT nebūtų nieko blogo.

J.Udris teigė, kad kreipimasis į KT nėra jokia naujiena – jų būta ir ankstesniais metais. „VRK kol kas niekada nepralošė ten nė vienos by-los“, – priminė jis.

Viešųjų ryšių specialistas, ben-drovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas sakė, kad naujiems rinkimams partijos nebū-tų fi nansiškai pasiruošusios ir tikė-tinas mažas aktyvumas juose. „Būtų mažiau reklamos, entuziazmo, rin-kėjų, kurie ateitų tiesiog todėl, kad vyksta vajus“, – aiškino jis.

Komentuodamas L.Ulevičiaus poziciją VRK, M.Lapinskas sakė: „Dar vos tik paskirtas jis sakė, kad D.Grybauskaitė įrodė, jog valdžios galima gauti ne tiek, kiek priskir-ta, o tiek, kiek pasiimi. Todėl jis ir VRK nariu būdamas tą patį daro. Žiūri, kur yra riba. Žvalgyba mūšiu, kaip pasakytų koks generolas.“

Griežtesnės nuobaudos nepakenktų

Anot M.Lapinsko, be bausmių griežtinimo, reikia ir didesnio teisėsau-gos aktyvumo. „Griežtesnės nuobau-dos demokratijai būtų naudingos. Jei negali riboti pasiūlos (visada bus tokių, kurie nori parsiduoti), ribok paklau-są, kaip tai daro Švedijos feministės, baudžiančios prostitučių klientus. Čia, beje, griežtesnių nuobaudų nereikia painioti su griežtesnėmis bausmėmis. Sankcijų arsenalas ir taip yra didžiulis, reikia tik jas taikyti. Net katorgos grės-mė neapsaugos nuo vagystės, jei poli-cininkas miega“, – perspėjo jis.

Neseniai įvykusiuose Seimo rin-kimuose užfi ksuota apie 500 pažei-dimų, pradėti 27 ikiteisminiai ty-rimai. VRK sekmadienį patvirtino visus rinkimų rezultatus. Jie anu-liuoti tik Zarasų–Visagino vien-mandatėje apygardoje.

balsas.lt inf.

Būtina išmokti rinkimų pamokas

Analitikai teigia, kad svarbu ne siekti anuliuoti rinkimų rezultatus ir abejoti rinkėjų valia, o pasistengti, kad iš klaidų būtų pasimokyta.

Po Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją formuojančios partijos – Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ – vakar Seime, Kons-titucijos salėje, pasirašė bendro dar-bo Lietuvai koalicijos susitarimą.

Dokumentą pasirašė socialde-mokratų, „darbiečių“ ir „tvarkie-čių“ lyderiai Algirdas Butkevičius, Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas.

A.Butkevičius žurnalistams tei-gė, kad sutarta perskirstyti minis-terijas. Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ susikeitė ministerijo-mis – mainais į energetikos kontro-lę „tvarkiečiai“ gavo Vidaus reikalų ministeriją. Pasak socialdemokratų lyderio A.Butkevičiaus, Vidaus rei-kalų ministerija būsimoje Vyriausy-bėje turėtų atitekti partijai „Tvarka ir teisingumas“, o Energetikos mi-nisterija – Darbo partijai.

„Galutinai nutarėme pakeisti ši-tas ministerijas ateidami į šitą salę, į sutarties pasirašymo ceremoniją“, – sakė A.Butkevičius.

Jis nebuvo linkęs kalbėti apie ga-limus kandidatus į ministrų postus. Anot A.Butkevičiaus, kitą savaitę planuojama diskutuoti apie žmonių atranką į postus. „Po to, kai Prezi-dentė sukvies pirmą Seimo posė-dį, pristatys Ministro Pirmininko kandidatūrą, manau, bus konkre-čiai kalbama apie būsimus minis-trus“, – galimą įvykių scenarijų dėstė A.Butkevičius.

Partijai „Tvarka ir teisingumas“ taip pat priklauso aplinkos minis-tro postas.

Po koaliciją formuojančių par-tijų derybų nutarta, kad socialde-mokratams atiteks premjero postas ir septynios ministerijos: Užsienio reikalų, Finansų, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Ūkio, Sveikatos apsau-gos ir Teisingumo.

Darbo partijos atstovai užims Žemės ūkio, Švietimo ir mokslo, So-cialinės apsaugos ir darbo, Kultūros bei Energetikos ministerijų vadovų kėdes, taip pat Seimo pirmininko ir pirmo vicepirmininko kėdės.

Eltos inf.

Pasirašyta koalicijos sutartis

Trijų partijų lyderiai koalicinį susitarimą pasirašė antradienį.Petro Malūko nuotrauka

Petro Malūko nuotrauka

Šie rinkimai į Seimą pasižymėjo neskaidrumu ir šiurkščių pažeidi-mų – balsų pirkimų – gausa. Kilo rimtų abejonių rinkimų demokratiš-kumu, dėl to net ketinama kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šiaip ar taip, yra įtarimų, kad kai kurie kandidatai į Seimą pateko neteisėtai.

52012 m. lapkričio 7 d. • Nr. 89 (9212)Valstiečių laikraštis Prieblandos

Dailius Dargis, Nijolė Dirmienė

Garsaus Vilniaus advokato Ser-gejaus Novikovo nužudymo by-los nagrinėjimas atskleis laidojimo verslo atstovų ir mafi jos bendra-darbiavimą. Manoma, kad buvęs ilgametis rezonansinių bylų advo-katas galėjo tapti sostinės laidojimo verslą norėjusių užvaldyti banditų auka. Nužudytojo artimieji tikisi sulaukti teisingumo triumfo.

Siekė uždaro teismo proceso

19 tomų byloje surašyti kaltinimai dėl šio nusikaltimo pateikti priešta-ringos reputacijos sostinės verslinin-kui Vitalijui Gasperovičiui ir praei-tyje dažnam Vilniaus banditų sueigų dalyviui Jonui Dambrauskui.

Praėjusią savaitę Vilniaus apy-gardos teisme vykusiame teismo posėdyje V.Gasperovičius atrodė labiau savimi pasitikintis nei anks-čiau. Dviejų gynėjų ginamas vyras kalbėjo garsiau nei įprastai. Visai kitaip salėje atrodė praeityje garsus buvęs boksininkas J.Dambrauskas. Šis žiaurumu garsėjantis vilnietis advokatų, prokuroro ir teisėjo kalbų klausėsi abejingai. Atrodė, kad šios kalbos su juo visiškai nesusijusios.

Algimantas Kliunka, atstovaujan-tis nužudyto advokato našlės, peda-gogės Marijos Novikovos interesams, kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti nukentėjusiais asmenimis ir civiliniais ieškovais velionio teisininko vaikus Konstantiną, Nikitą ir Pavelą Novi-kovus. Tai pirma garsi A.Kliunkos, kaip advokato, byla. Anksčiau jis daug metų dirbo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupci-jos departamento vyriausiuoju proku-roru. „Vaikai išgyveno dvasiškai ir pa-tyrė psichologinę traumą, todėl prašau nagrinėti bylą ne viešame, o uždarame posėdyje“, – teismo prašė A.Kliunka.

Teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, buvęs Generalinės proku-

ratūros vadovas, atmetė prašymą rengti uždarą posėdį ir tikino, kad kiekvienas teismo dalyvis privalo atskirti, kokią informaciją teikti visuomenei, tačiau nužudyto advokato S.Novikovo vai-kus pripažino nukentėjusiaisiais ir civi-liniais ieškovais. Teismas taip pat gavo nužudyto S.Novikovo sesers Natalijos ir motinos Taisijos prašymus jas pripa-žinti nukentėjusiomis, nes patyrė daug išgyvenimų dėl brolio ir sūnaus netek-ties. Teismas šį prašymą patenkino.

Buvo pateiktas kaltinamosios Tat-janos Kulešienės, kuri su V.Gas pe ro-vi čiumi kaltinami sukčiavimu, didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, di-delės vertės svetimo turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu, prašymas su-teikti galimybę nedalyvauti teismo po-sėdžiuose, kur nėra nagrinėjami su jos veikomis susiję epizodai. Tačiau teis-mas šį klausimą nutarė spręsti vėliau.

„Apšvietė“ baltas motoroleris

Buvusio Vilniaus miesto tarybos nario ir Lietuvos kikbokso federaci-jos prezidento nužudymas sostinės centre, šalia banko „Citadele“ pas-tato, praėjusių metų birželio 1-osios popietę sukrėtė Lietuvą ir plačiai nuskambėjo už jos ribų. Ypač daug dėmesio sulaukė faktas, kad judrioje miesto vietoje vidury dienos mirti-

nai subadytas advokatas. Kaip vėliau paaiškėjo, praeityje ne vienam gar-siam Vilniaus mafi jos veikėjui teis-muose atstovavęs S.Novikovas, tarp kurio klientų buvo ir garsiojoje žur-nalisto Vingio Lingio žmogžudys-tės byloje kaltinamas „brigadinin-kas“ Borisas Babičenka, pastaraisiais gyvenimo mėnesiais ketino įsigyti laidojimo verslo bendrovių akcijų ir tapti kontrolinio paketo savinin-ku. Netrukus jis smarkiai susikirto su šį verslą užsimojusiu kontroliuoti J.Dambrausku, kuris per tarpinin-kus buvo įsigijęs vienų stambiausių ritualines paslaugas sostinėje teikian-čių bendrovių – Vilniaus laidojimo rūmų ir Laidojimo rūmų – akcijų bei darė nemažą įtaką jų direktoriui V.Gasperovičiui.

Iš pradžių S.Novikovo žmogžu-dystės aplinkybės buvo apaugusios netikėčiausiomis versijomis. Ka-dangi advokatas priklausė įtakin-giausių sostinės teisininkų gretoms, Vilniaus kriminalistai užsimojo bet kokia kaina išsiaiškinti jo žudikus ir žmogžudystės užsakovus.

Gal šiandien advokato nužudymo mįslei ir nebūtų lemta išaiškėti, tačiau žudikas padarė nedovanotiną klaidą – labai primityviai „apsišvietė“. Dauge-lio nuostabai pasirinktai aukai sekti J.Dambrauskas pasirinko ne įprastą transporto priemonę, o išskirtinį bal-tos spalvos motorolerį. Daugelio Vil-niaus gatvių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus peržiūrėję pareigūnai pastebėjo, kad lemtingą dieną S.Novikovą įvai-riose miesto vietose persekiojo baltas motoroleris.

Būtent ši aplinkybė teisėsaugi-ninkams netrukus padėjo atskleis-ti, kas yra žudikas ir žmogžudystės užsakovas. Apie padarytą žiaurų nu-

sikaltimą J.Dambrauskas atvirai po-licijos tyrėjams prašneko jau praėjus kelioms savaitėms. „Aš norėjau jį tik pagąsdinti, gal nesmarkiai sužeisti, bet šiek tiek persistengiau“, – esą taip per vieną iš pirmųjų apklausų pareigūnams yra sakęs S.Novikovui tris kartus peiliu į krūtinę dūręs J.Dambrauskas.

Pernai liepą sulaikytas ir V.Ga s-pe rovičius. Jis suimtas pasienyje su Baltarusija esančiame Medininkų kelio poste, kai su šeima grįžo iš atostogų Kryme.

Iš lyderių – iki „torpedos“

Vilniaus kriminalinės policijos senbuvius ir organizuotų nusikaltė-lių pasaulio atstovus iki šiol stebina, kad S.Novikovą subadė ne specialiai pasamdytas profesionalus žudikas ar kvaišalų dozės ištroškęs ir bet kam pasiryžęs gatvės narkomanas, o dau-gelį metų sostinės nusikaltėlių itin gerbiamas J.Dambrauskas.

Būta kalbų, kad anksčiau Dam-brauskinių ir Boksininkų gaujų lyde-riu laikytas J.Dambrauskas pastarai-siais metais smarkiai nusigyveno. Esą jam nesiklostė verslas ir pogrindiniai reikalai. Kitų šaltinių žiniomis, vyriš-kis neskurdo, su šeima buvo įsikūręs milžiniškame name, esančiame pres-tižinėje nuosavų namų gyvenvietėje šalia Vilniaus. Neva nusikaltimą jis galėjo padaryti visiškai nesuvokda-mas galimų pasekmių, nes savaitę iki žmogžudystės ištisas dienas lėbavo.

S.Novikovo nužudymo užsakymu kaltinamo V.Gasperovičiaus elgesys taip pat ne mažiau stebino. Iš bylos medžiagos matyti, kad likus keliems mėnesiams iki nusikaltimo vyras daž-nai lankėsi viename sostinės būrimo salone – domėjosi savo ir plėtojamo lai-dotuvių verslo ateities perspektyvomis. Kažkodėl ateitį neva matanti aiškiaregė nesugebėjo V.Gasperovičiui ištrauk-ti kortos, kuri praneštų apie artėjančią nelaimę ne tik jam, bet ir kitiems.

Seną gaują domino pelenų urnos

Kai XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje atsivėrė keliai laukiniam ka-pitalizmui, apie tolesnę ir pelninges-nę ateitį galvojantys Kauno banditai ėmė kurpti planus į savo rankas per-imti pelningiausias verslo nišas, taip pat ir laidotuvių verslą. Kalbama, kad postūmį tokiai idėjai suteikė 1993 m. spalio skerdynės Vilijampolės kavinė-je „Vilija“, kur žuvo penki vyrai iš arti-mos Henriko Daktaro aplinkos.

Buvo prognozuojama, kad netrukus prasidės žiaurus gaujų tarpusavio karas, tad vilijampoliečiai siekė iš anksto pa-sirūpinti, kad jų atminimas būtų tin-kamai pagerbtas. Siekta kuriose nors kapinėse gauti net atskirą sklypą, kur būtų laidojami tik Daktarų žmonės.

Būta minčių apleistose prieškario metų Kauno laisvamanių kapinaitė-se prie Raudondvario, Daktarų gaujos lyderių H.Daktaro ir Egidijaus Aba-riaus, pravarde Goga, dvarų pašonė-je, pastatyti pirmąjį Lietuvoje kolum-bariumą gangsterių palaikų urnoms. Planuotas mafi jos karas Kaune neį-siliepsnojo, todėl tokios idėjos vėliau buvo atsisakyta.

Tam tikrų minčių kelia ir aplin-kybė, kad niekas iki šiol negali arba nenori tiksliai atsakyti į klausimą, ar į pirmųjų Lietuvoje krematoriumų verslą savo pinigus investavę žmo-nės nėra susiję su nusikaltėlių gru-puotėmis iš Kauno ir Vilniaus.

Aiškėja tamsiausios Vilniaus laidojimo verslo paslaptys

Vilniaus miesto tarybos nario, advokato S.Novikovo kūnas su trimis durtinėmis žaizdomis krūtinėje rastas birželio 1-osios pavakarę. Žudikas imitavo vagystę iš automobilio, prieš tai pradūręs padangą.

V.Gasperovičius (kairėje) ir J.Dambrauskas kaltinami žinomo advokato S.Novikovo žmogžudyste. fotodiena.lt nuotraukos

Įvykiai trumpai

„Juodasis archeologas“ trins teismo suolą

Klaipėdos apylinkės prokura-tūroje baigtas ikiteisminis tyrimas vadinamojoje „juodojo archeolo-go“ byloje. Byla perduota nagri-nėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Įtarimai dėl vertimosi uždraus-ta komercine veikla, didelės ver-tės istorinių ir kultūrinių vertybių pasisavinimo, nusikalstamu būdu įgyto mokslinę kultūrinę vertę tu-rinčio turto įgijimo bei nelegalaus sprogstamųjų medžiagų įgijimo ir laikymo pareikšti Klaipėdoje gyve-nančiam, tačiau Panevėžio rajone gyvenamąją vietą deklaravusiam 25 metų vyrui. Jis savo tėviškėje Panevėžio rajone bei kitose vieto-se nuolat ieškojo archeologinių ra-dinių, juos mainė su kitais vadina-maisiais „juodaisiais archeologais“, o dalį jų – ietigalį bei du pentinius kirvius šių metų gegužės 16 d. pir-kėju apsimetusiam policijos parei-gūnui pardavė už 1 000 litų.

Įtariamojo namuose Klaipėdoje rasta didelė senovinių monetų ko-lekcija ir 78 gramų pramoninės ga-mybos bedūmio parako, o jo tėvų namuose Panevėžio rajone – amu-letas „Akmeninė boba“ bei meta-lo ieškiklis. Kultūros paveldo de-partamentas šioje byloje pareiškė 1 750 Lt civilinį ieškinį. Maksimali bausmė už kultūros vertybių iška-simą ir realizavimą – laisvės atėmi-mas iki 4 metų, o už neteisėtą spro-gmenų laikymą – iki 5 metų.

Rokiškį sukrėtė kraupi žmogžudystė

Sekmadienio vakarą Rokiškyje rastas nužudytas 39 metų vyriš-kis. Dėl jo nužudymo policija sulai-kė 16-metį Pasvalio rajono gyven-toją, o jo 15-metė draugė atsidūrė Rokiškio ligoninėje, nes sutriko jos sveikata.

Sekmadienį šešiolikmetis, pas-taruoju metu gyvenęs Biržų rajono Kuč galio vaikų socializacijos centre ir iš jo pabėgęs, kartu su penkiolikme-te drauge buvo sulaikytas Rokiškio rajone. Prieš dešimt dienų dingusio ir netoli gyvenamosios vietos į tven-kinį įmesto rokiškėno kūnas rastas sekmadienio vakarą. Nukentėjusio-jo galvoje rasta kirstinių žaizdų, kitų smurto žymių ant kūno. Policijos pa-reigūnai tą patį vakarą sulaikė įta-riamuosius, kurie prisipažino nužu-dę savo pažįstamą vyriškį ir bandę slėpti įkalčius. Sunegalavusi penkio-likmetė gydoma ligoninėje.

Eltos, VL inf.

Algimantas Kliunka, S.Novikovo našlės advokatas

Mano akimis, tai yra eilinė byla – jokio rezonanso. Kai dirbau Generalinėje prokuratūroje, teko vartyti ir kur kas kraupesnių bylų, pavyzdžiui, Panevėžio Tulpinių ar Klaipėdos Gaidjurginių. Tačiau sumenkinti šios bylos negaliu, nes nukentėjusiais yra pripažinti niekuo dėti žmonės ir skaudžią nelaimę išgyvenę artimieji. Teismo posėdžiai tik prasidėjo. Manau, kad byla bus

išnagrinėta be didesnių pauzių ir nukrypimų. Posėdžiai suplanuoti iki gruo-džio mėnesio, todėl prognozuoti bylos baigties dar negalėčiau.

VL archyvo nuotrauka

VL archyvo nuotrauka

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl. 7 psl.

Žemdirbio dalia priklauso ir nuo valdžios, ir nuo Dievo

Moters pasaulis

15 psl.

Ypatingas išskirtinėsšeimos gyvenimas

16 psl.

Lęšiai – baltymų ir geležies šaltinis

Amerikiečiams apsispręsti buvo nelengva

Artimiausiu laiku grūdų au-gintojai sulauks Lietuvos sėklininkystės asociacijos laiškų su išankstinėmis mo-kėjimo sąskaitomis.

.

.

Albinas Čaplikas

Lęšiai yra vienas seniau-sių žmogaus vartojamų kultūrinių augalų. Patie-kalai iš lęšių populiarūs ir šiandien. Vokiečiai be jų neapsieina per Šv. Kalė-das, o Kinijoje, Turkijoje ir Indijoje tokie patiekalai – nacionalinės virtuvės pa-grindas. Lęšius vertina ir amerikiečiai bei australai.

18 psl.

Kelyje

6 psl.

Šią naktį JAV gyventojai sprendė, ar ir toliau jų ša-liai turėtų vadovauti pir-masis juodaodis JAV prezi-dentas Barackas Obama, ar valstybės vairą patikė-ti pirmam į šį postą kan-didatuojančiam mormo-nui – Mittui Romney’ui. Ne vienus metus JAV gyvenęs politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigė, kad daugiau amerikiečių turėtų palaikyti B.Obamos kandi-datūrą.

Marius Eidukonis

Šešių vaikų mamaEglė Vaitkevičienė įsitiki-nusi, kad šeimoje daug svarbiau puoselėti geras emocijas nei palaikyti idealią tvarką.

Eglė Valionienė

Šiauliuose įvyko išplėstinis Lie-tuvos ūkininkų sąjungos pre-zidiumo posėdis, kuriame ap-tartos aktualios žemdirbiams problemos, pažvelgta į ateitį, kuri, pasak šio rajono ūkinin-kų vedlio Raimondo Juknevi-čiaus, 50 proc. priklauso nuo Dievo ir 50 proc. – nuo val-džios, su kuria kartais kur kas sunkiau susitarti nei su Aukš-čiausiuoju.

Nijolė Petrošiūtė

Šiauliuose gimsta naujoskartos automobiliai

Šiaulių universiteto moks-lininkai, kad ilgėjantys va-karai neprailgtų, surengė „Tyrėjų naktį 2012“. Tech-nologijos fakulteto moksli-ninkai demonstravo įvairių technologijų taikymą kas-dieniame žmonių gyve-nime ir moksle, leido pa-matyti, kokį poveikį daro kasdienis naršymas inter-nete, koks elektros poveikis žmogui ir jo turtui ir pan.

Nijolė Petrošiūtė

Žvilgsnis

Selekcinis užmokestis kišenes Selekcinis užmokestis kišenes patuštins labiau nei tikėtasi patuštins labiau nei tikėtasi