• Neprižiūrimus, alkanus, su-šalusius ir netgi nugaišusius gy-vulius dažnai galima išvysti kai kuriose seniūnijose.

• Trečius metus veikia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, po vienu stogu subūręs Miškų, Sodininkystės ir daržininkystės bei Žemdirbystės institutus. Kaip jiems sekasi?

• Tarptautinės moters dienos, kaip tam tikros simbolinės šven-tės, įteisinimas susijęs su politinė-mis pažiūromis.

• Daugiau kaip 40 metų oran-gutanus tyrinėjanti Birutė Marija Filomena Galdikas pristatė savo 1994-aisiais parašytą knygą.

2012 m. kovo 7 d., trečiadienis • Nr. 19 (9142) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Nuo žemės grąžinimo pradžios praėjo du dešimtmečiai, tačiau ša-lyje vis dar keliauja tūkstančiai va-dinamųjų išvadų, kurių savininkai renkasi geriausias ūkininkų įdirb-tas žemes ir taip žlugdo ūkius. Kas suvaldys šį procesą?

Apie nutrauktą sutartį ūkininkui net nepranešė

Švenčionių rajone su dviem sū-numis ūkininkaujantis Petras Pošiū-nas sako net juodžiausiame sapne neregėjęs tokios neteisybės, kokia jį užgriuvo prieš dvejus metus.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

Teisėsaugininkai ir gamtosaugininkai pataria įspūdingų riedulių savininkams saugotis akmenų vagišių.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Kasmet darbingumo ir neįga-lumo lygis įvertinamas maždaug 100 tūkst. asmenų. Apie 90 proc. jų išgirsta palankų atsakymą. Ta-čiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogui, kuris turi būti remiamas, valstybė neskiria paramos. Taip atsitiko slaugos išmokos prašiu-siai, bet negavusiai iš lovos dėl sunkios ligos jau nebeatsikelian-čiai kaunietei.

Galynėjosi su sunkia liga

Šimtams, o gal ir tūkstančiams žmonių padėjusi žinoma Kauno bio-energetikė Regina Savickienė, kaip ir dauguma Lietuvos piliečių, visą gyve-nimą mokėjo mokesčius valstybei.

Ekonomikos krizės metais beveik tris kartus padaugėjo gyventojų, siekiančių, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) pripažintų jų teisę į slaugos ar specialios priežiūros išmokas.

MOTERS PASAULIS, 17 p.

Nukelta į 3 p.

Šių metų pradžioje dauguma Lietuvos piliečių buvo nepatenkinti gyvenimu. „Gerėja ar blogėja gyvenimas Lietuvoje?“ – klausėme šalies regionų gyventojų.

Apie tai – 14 p. Apie tai – 6 p.

MOTERS PASAULIS, 17 p.

Specialistai žada patikrinti visas žemės perkėlimo išvadas, nors tai gali užtrukti ir ne vienus metus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nukelta į 2 p.

Žemės dalijimo žaizdos negyjaNe paslaptis, kad pažymas apie neįgalumą ir nedarbingumą galima tiesiog nusipirkti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nacionalinė žemės tarnyba pasiryžo nuodugniai patikrinti pirmiausia neįgyvendintas, o per kelerius metus – ir visas išduotas vadinamąsias žemės perkėlimo išvadas.

Sveikatos nenusipirksi, bet dėl ligos galima derėtis

2 2012 m. kovo 7 d. • Nr. 19 (9142)Valstiečių laikraštisAktualijos

2008 m. jai buvo nustatyta itin sunki liga. Dvylika chemoterapijos kursų išsekino aiškiaregystės dova-ną turėjusią moterį. Nuo 2011 m. lapkričio ji jau nebeatsikėlė iš lo-vos. Medikai 51-erių moteriai pa-skyrė simptominį gydymą, nes jokie vaistai jau nepadėjo kovoti su sun-kia liga.

Kelis kartus R.Savickienė kreipė-si į NDNT prašydama skirti jai lėšų pasisamdyti slaugę.

Slaugos išmoka – apie 700 Lt per mėnesį.

„Pažįstami ir draugai pasikeisda-mi pasirūpindavome Reginos kas-dienybe, nors ji pati žinojo, kada tiksliai išmuš jos valanda ir ji paliks šį pasaulį“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo R.Savickienės draugė.

2008 m. NDNT ekspertai jai buvo nustatę 40 proc. darbingumą, 2010 m. liepą – jau tik 35 proc.

Iki pat šių metų sausio, kai dar-bingumas tesiekė 20 proc., jai nebu-vo skirta lėšų slaugai. Sausio 18 d. valstybė pagaliau skyrė moteriai pi-nigus, tačiau ši jų nesulaukė. Maž-daug prieš 10 dienų ji iškeliavo į anapilį.

„Kai matai, ant kokių automo-bilių klijuojami neįgaliųjų lipdukai, kai tariamas nedarbingumas pripa-

žįstamas kaip tikras, neįtikėtina, kad valdžia net sunkiausiam ligoniui nesuteikė galimybės oriai palikti šį pasaulį“, – kalbėjo R.Savickienės draugė.

Pareiškėjų padaugėjo trigubai

NDNT direktorius Zdislavas Skvarciany „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad tarnybos ekspertai vadovau-jasi pirmiausia tvarkomis ir teisės ak-tais, kuriuos patvirtina Vyriausybė.

„Slaugos ir specialiųjų poreikių nustatymas yra griežtai reglamen-tuotas ir paprastai vadovaujamasi vadinamuoju Bartelio indeksu“, – tvirtino Z.Skvarciany.

Bartelio indeksu įvertinama, koks yra žmogaus nedarbingumo lygis, at-sižvelgiant į keliolika kriterijų, kurie vėliau susumuojami ir išvedamas in-dekso rodiklis nuo 0 iki 100 balų. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo žmogaus liga ar neįgalumas yra sunkesnis.

Slauga pripažįstama, kai Bartelio indeksas yra ne didesnis nei 20 balų, o speciali priežiūra – jei šis indek-sas nėra didesnis nei 40 balų. Tačiau pastaruoju atveju ir valstybės para-ma yra gerokai mažesnė nei skiria-ma slaugai. Už priežiūrą per mė-nesį kompensuojama tik maždaug 150 Lt išlaidų.

NDNT vadovas Z.Skvarciany pabrėžė, kad pastaraisiais metais beveik tris kartus išaugo žmonių, norinčių gauti slaugos išmokas, skaičius.

Ypač pareiškėjų padaugėjo eko-nomikos krizės metais. 2005 m. slauga buvo pripažinta 17,3 tūkst. piliečių, o 2008 m. šias išmokas gavo 34,8 tūkst. žmonių. 2010 m. slauga buvo pripažinta 42 tūkst. as-menų.

Kasmet NDNT įvertina apie 100 tūkst. asmenų darbingumo ir neįgalumo lygį. Apie 90 proc. jų iš-girsta palankų atsakymą.

Komisija palanki apie 15 proc. pareiškėjų

Nepatenkintieji turi teisę kreip-tis į Ginčų komisiją, veikiančią prie Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos. 2010 m. ši komisija išnag-rinėjo 469 skundus, iš kurių pa-tenkino beveik 12 proc. 2011 m. iš 628 skundų buvo patenkinta beveik 15 proc., o šiemet iš 84 pateikusiųjų prašymus palankų sprendimą išgir-do 20 proc.

„Didžiąją dalį skundų (apie 60 proc.) sudaro prašymai nustatyti darbingumo lygį“, – pabrėžė Ginčų komisijos vadovas Klaudijus Stanio-nis. Jis pridūrė, kad į komisiją keti-nantys kreiptis žmonės turi žinoti, jog komisijos nariai nepateikia di-agnozių.

„Mes vadovaujamės tik doku-mentacijos patikrinimu, ar darbin-gumas buvo nustatytas teisingai, ar slauga skirta pagrįstai“, – kalbė-jo K.Stanionis. Jis taip pat minė-jo, kad prieš iškeliaudama anapilin R.Savickienė nė karto nesikrei-pė į Ginčų komisiją. „Sunku pa-sakyti, ar jai buvo galima slaugą skirti anksčiau, ar ne, bet NDNT darbuotojai vadovaujasi instruk-cijomis ir, jei slauga nepriklau-sė, vadinasi, neprik lausė“, – tvir-tino jis.

Kreipdavosi į kyšininkus

Neretai ten, kur skirstomi pini-gai, atsiranda ir korupcinių susita-rimų. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos agentai dar praėjusių metų gruodžio pradžio-je sulaikė 4 NDNT darbuotojus ir Jonučių šeimos sveikatos centro va-dovą. Jie įtariami už piniginį atlygį padėdavę gauti pažymas apie neįga-lumą ir nedarbingumą. Kratų metu pas įtariamuosius buvo rastos dide-lės grynųjų pinigų sumos.

Tada 48 valandoms buvo su-laikytas NDNT Kauno 2-ojo te-ritorinio skyriaus vedėjas Vytau-tas Ambrazas ir 2 šios tarnybos specialistės – Genovaitė Galins-kienė ir Lina Povylienė. Tuo pat metu buvo sulaikyta 3-iojo sky-

riaus specialistė Nerija Šarkienė. NDNT Kauno skyriaus darbuotojus STT agentai sekė daugiau nei pus-metį ir rinko įrodymus apie korup-ciją gaunant neįgalumo grupes bei pažymas apie nedarbingumą.

„Su buvusiu skyriaus vedėju V.Ambrazu darbo sutartis 2012 me-tams nebuvo pratęsta“, – pažymėjo NDNT vadovas Z.Skvarciany.

Būtent į NDNT Kauno 2-ąjį te-ritorinį skyrių dėl slaugos ir kreipda-vosi ponia R.Savickienė, kuri, kaip minėta, neturėjusi galimybės oriai išeiti iš gyvenimo, taip ir nesulaukė valdžios vyrų malonės.

„Regina man pati pasakojo, kad kai atvykdavo ekspertas, tai jo akys tarsi reikalaudavo pinigų, bet ji nie-kada jam nedavė jokio kyšio“, – pri-siminė R.Savickienės draugė.

Kartu su NDNT darbuotojais STT agentai dviem paroms sulaikė ir viešosios įstaigos Jonučių šeimos sveikatos centro direktorių Petrą Laimutį. Jo darbo vietoje taip pat rastos nemažos pinigų sumos.

„Regina man pati pasakojo, kad kai atvykdavo ekspertas, tai jo akys tarsi reikalaudavo pinigų, bet ji niekada jam nedavė jokio kyšio“, – prisiminė R.Savickienės draugė.

Sveikatos nenusipirksi, bet dėl ligos galima derėtis

„Nėra noro taupyti“Rimantas Jonas Dagys, Seimo narys

Neatmeskime, kad dalis žmonių eko-nomikos krizės metais tikrai savo prob lemas sprendžia socialinėmis išmokomis ir kitokia valstybės tei-kiama parama, nors realiai ji tiems žmonėms net nepriklausytų. Tai tik įrodo, kad socialinės paramos siste-ma nėra iki galo sutvarkyta. Jei gy-dytojai ir ateityje dalys slaugos ir ne-įgalumo nustatymo pažymas, o pini-gai bus skiriami iš socialinės žinybos, gero nelauk. Sprendimas būtų toks: išmokas turi mokėti ta žinyba, kuri jas ir skiria. Pavyzdžiui, slaugos atve-ju, kai pateikiama diagnozė, turi būti mokama iš sveikatos apsaugos siste-mos lėšų. Tada būtų mažiau korup-cijos, nes institucija norėtų taupyti. Juk „Sodra“ tiesiogiai nebendrauja su žmogumi, kai šis suserga, tiesiog pa-sitiki atsiųstais dokumentais. O žmo-gus galbūt tik susitarė su gydytoju ir šis išdavė nedarbingumo pažymėji-mą. Ir tokių atvejų daugybė.

„Būtina didesnė kontrolė“Rima Baškienė, Seimo narė

Seimo Socialinių reikalų ir darbo ko-mitete praėjusią savaitę apsilankę Valstybės kontrolės atstovai paža-dėjo, kad artimiausiu metu pradės tikrinti, kaip NDNT komisijos priima sprendimus dėl neįgalumo ir darbin-gumo nustatymo. Akivaizdu, kad yra tam tikro piktnaudžiavimo, bet tai – tik viena medalio pusė. Reikia keisti ir teisės aktus. Kam reikalauti iš žmo-gaus, kuris neturi rankos arba kojos, kiekvienais metais įrodinėti šį faktą? Juk ranka neataugs! Kita problema – jau šeimoje ir mokyk loje reikia vai-kams aiškinti apie sveiką gyvenseną. Neabejoju, kad švietimas gerokai su-mažintų sergančiųjų skaičių ir našta valstybės biudžetui būtų mažesnė.

Socialinės paramos sistemos spragos skatina korupciją. Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Pernai Lietuvoje užregistruo-ti 166 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodefi cito virusu (ŽIV) atvejai, o 2010-aisiais – 153. 2011-aisiais ŽIV užsikrėtė 134 vyrai ir 32 mo-terys. Šių metų sausio 1-osios duo-menimis, iš viso Lietuvoje nustaty-ta 1 900 ŽIV infekuotų asmenų, iš jų 1 573 vyrai ir 327 moterys.

2011-aisiais daugiausia ŽIV pli-to tarp injekcinių narkotikų vartoto-jų. Tokių 2011-aisiais nustatyta 86. 38 asmenys (22,9 proc. visų naujai re-gistruotų atvejų) pernai ŽIV užsikrė-tė per lytinius santykius (31 – hete-roseksualius ir 7 – homoseksualius). Palyginti su ankstesniais metais, dau-giau negu du kartus padaugėjo nau-jų ŽIV atvejų, kai užsikrėtimo bū-das nenustatytas. Pernai jų buvo 41, o 2010 m. – 16, 2009 ir 2008 m. – po 18. Tai rodo, kad prasčiau buvo dir-bama su ŽIV užsikrėtusiais pacientais nustatant infekcijos plitimo priežastis. Pernai nustatytas vienas perinatalinis ŽIV užsikrėtimo atvejis – kai ŽIV užsikrėtusi motina šią infekciją per-davė savo vaikui. Šiuo metu Lietuvoje registruoti du ŽIV infekuoti vaikai.

4,8 proc. (užpernai – 5,8 proc.) visų naujų ŽIV atvejų diagnozuota vėlyvojoje ŽIV sukeltos ligos stadijo-je – AIDS. AIDS pernai susirgo 20 ŽIV užsikrėtusių asmenų (užpernai – 33, 2009-aisiais – 37). Pagal galimą užsikrėtimo būdą po 40 proc. 2011 m. susirgusiųjų AIDS buvo švirkš-čiamųjų narkotikų vartotojai ir užsi-krėtusieji heteroseksualių lytinių san-tykių metu.

„Daugiau kaip dešimtmetį domi-nuojantis ŽIV plitimo kelias Lietu-voje išlieka švirkščiamųjų narkotikų vartojimas, kas akivaizdžiai rodo vi-sapusių priemonių būtinybę siekiant atremti su narkomanija susijusius ŽIV iššūkius. Mažėjantis sergamu-mas AIDS rodo vaistų prieinamumo ŽIV pacientams gerėjimą Lietuvo-je. Nors ŽIV sukelta liga nepagydo-ma, tačiau ji gerai valdoma, kai paci-entas teisingai ir reguliariai vartoja vaistus“, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius medicinos mokslų daktaras docentas Saulius Čaplinskas.

Nauji užsikrėtimo ŽIV atvejai 2011-aisiais registruoti visose apskri-tyse. Daugiausia užsikrėtusiųjų pernai užregistruota Vilniaus (52), Klaipė-dos (31), Kauno (21) ir Šiaulių (19) apskrityse, mažiau – Alytaus (14), Telšių (7), Marijampolės (7), Pane-vėžio (5), Utenos (2), Tauragės (1). Palyginti su 2010-aisiais, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus ir Telšių apskrityse pernai užregistruota dau-giau užsikrėtusiųjų. Kitose apskrity-se situacija stabili arba užsikrėtusių-jų pernai registruota po kelis atvejus daugiau nei užpernai.

valstietis.lt inf.

Plinta ŽIV sukelta infekcija

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32012 m. kovo 7 d. • Nr. 19 (9142)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Iš pradžių jis manė, kad tai – klaida, kurią žemėtvarkininkai iš-taisys. Tačiau prabėgo vieni metai, antri, ir Petro puoselėtam ūkiui kilo žlugimo pavojus.

Petras Pošiūnas ūkininkauja jau du dešimtmečius. Iš valstybės nuomoja-mą žemę sutvarkė, įdirbo, plėtė ūkį ir planavo nuomojamą žemę nusipirkti, tačiau visus jo planus sujaukė kažkoks vilnietis, sumanęs savo vadinamąja iš-vada atsiriekti būtent jo prakaitu pa-laistytos žemės.

„2010-aisiais apsėjau visą nuomo-jamą 700 ha plotą ir išgirdau kaltini-mų, kad darbus atlikau jau ne savo žemėje, nors savo rankose turėjau ga-liojančią nuomos sutartį, kurioje juo-du ant balto buvo surašytos mano tei-

sės dirbti šioje žemėje“, – pasakojo ūkininkas.

Paaiškėjo, kad tuometis Švenčio-nių žemėtvarkos skyrius jau 2009 m. nutraukė nuomos sutartį, tačiau ūki-ninko net neįspėjo. Tikroji padėtis pa-aiškėjo atėjus žemės deklaravimo lai-kui. Tada ūkininkas ir sužinojo, kad žemę deklaravo jau kitas žmogus, taigi Petrui nebepriklauso ir tiesio-ginės išmokos, nors būtent jis dirbo tą žemę.

Pirmenybė teikiama ne žemę dirbantiesiems

Žemėtvarkos skyriuje ūkininkas nesulaukė paaiškinimo. „Tuometė skyriaus vedėja Anelė Bartaševičienė tik sumurmėjo, kad „taip atsitiko“, – prisiminė P.Pošiūnas.

Paaiškėjo, kad į ūkininko žemę nusižiūrėjęs vilnietis Romas Patala-vičius net iki 2009-ųjų kažkaip išsau-gojo vadinamąją išvadą perkelti 50 ha žemės. Ilgai žmogus rinkosi, štai pa-galiau ir pasirinko.

Kaip sakoma, bėda viena nevaikš-to. Taip nutiko ir šįkart. Dėl 50 ha praradimo ūkininkas gal kaip nors būtų susitaikęs, nors tie 50 ha kaž-kodėl buvo išskaidyti keliose vietose ūkininko nuomotame plote. Kai at-ėjo laikas ir atsirado galimybių pirk-ti iš valstybės nuomotą žemę, tada vėl paaiškėjo, kad tas pats vilnietis jau pretenduoja į gerokai didesnį že-mės plotą.

Žemėtvarkos skyrius ūkininkui paaiškino, kad taip yra dėl galiojančių įstatymų – pirmenybė pagal eiliškumą teikiama ne jam, jau du dešimtmečius

dirbusiam žemę, o pagal išvadą žemę atsikėlusiam vilniečiui.

Tada ūkininkas pradėjo skambinti pavojaus varpais. Pagalbos kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir pradėjo varstyti teismų duris.

ŽŪM audito išvada palanki ūkininkui

Ieškant šios istorijos siūlo galo paaiškėjo, kad vilniečiui kažkaip pa-vyko dėl savo reikalų pasitarti net su NŽT direktoriaus pavaduotoju G.Vasiliausku. Ne kiekvieno eili-nio piliečio sklypu taip įdėmiai do-misi pats direktoriaus pavaduoto-jas. „NŽT direktoriaus pavaduotojas priėmė sprendimą, kad man laikina nuomos sutartis būtų sustabdyta, nu-

traukta ir, kol vyksta teismai, būtų ne-leista naudotis visais likusiais 650 ha. Tada sužinojau, kad vilnietis pre-tenduoja į beveik 400 ha, taigi pra-rasčiau 80 proc. visos žemės. Savo ūkį kūriau 20 metų, stačiau įvai-rius pastatus, pirkau technikos – iš viso per tuos metus investuota apie 10 mln. Lt ir dabar turiu pasitrauk-ti?“ – pasipiktinimo neslėpė Petras Pošiūnas.

Tačiau atsirado viltis. Sureagavo ŽŪM, kurios specialistai atliko audi-tą ir padarė išvadą, kad NŽT pasiel-gė neteisėtai. „NŽT direktorius Vitas Lopinys pažadėjo išsiaiškinti, tačiau kol kas reikalai nejuda. Kreipiausi ir į teismą, kad žemėtvarkos skyrius ne-turėjo teisės nutraukti nuomos sutartį. Turiu rankose ŽŪM audito išvadą“, – vylėsi ūkininkas.

Nutraukė galiojančią nuomos sutartį

Panaši bėda nutiko ir Pasvalio ra-jone ūkininkaujančiai Erikai Nava-linskienei.

2008-ųjų liepą ūkininkė Taujėnų kadastrinėje vietovėje išsinuomojo 47 ha žemės, o rugsėjo pradžioje pa-rašė prašymą pirkti šią žemę.

„Pasirinkau laisvus laukus iš vals-tybinio žemės fondo, tuos, kurie buvo apleisti ir kurių niekas nebuvo pasi-rinkęs. Nors galiojo nuoma, sklypus deklaravau, tačiau 2009-aisiais, kai jau ruošėmės sėti žieminius rapsus, mane pasiekė žinia, kad kažkoks kau-nietis sumanė pirkti mano nuomo-jamą sklypą. Beje, vėliau sužinojau, kad tuo metu sklypai buvo dar tik projektuojami, vadinasi, tas kaunie-

tis jau žinojo, kas bus ateityje“, – pa-sakojo Erika.

Vėliau paaiškėjo, kad tas paslaptin-gas kaunietis turi žemės sklypų įvai-riuose šalies kampeliuose – nuo Kre-tingos iki Rokiškio. Perka žmogus, nes laikosi taisyklės: „Pirkite žemę, nes jos yra tik tiek, kiek yra, ir niekas jos daugiau nepagamins.“

Štai tas žmogus, turintis ūkišką Kumpio pavardę, ir perka žemę. Aiš-kinantis aplinkybes nustatyta, kad ir šiuo atveju košės privirė žemėtvarki-ninkai, šįkart – Pasvalio žemėtvarkos tarnyba. Nors 2010-aisiais jau pu-santrų metų galiojo nuomos sutartis, Pasvalio žemėtvarkininkai pasistengė, kad projektas nebūtų sustabdytas, nu-traukė nuomos sutartį.

„NŽT vadovui parodžiau visus do-kumentus ir jis padarė išvadą, kad šiuo atveju klaidų pridarė Pasvalio rajono žemėtvarkininkai. Jie turėjo stabdyti projektavimo darbus, tačiau to nepa-darė“, – pasakojo E.Navalinskienė.

Kas bus toliau?

Pastaruoju metu ne tik ūkinin-kams, bet jau ir NŽT kyla pagrįstų įtarimų dėl vadinamųjų išvadų že-mei perkelti. Ar nekelia nuostabos atvejai, kad praėjus 20 metų nuo že-mės nuosavybės grąžinimo pradžios vis dar atsiranda vadinamųjų išvadų perkelti 40–60 ha žemės? Tokių įta-rimų kilo ir P.Pošiūnui.

„Mums, keliems ūkininkams, kilo įtarimų, ir mes paprašėme patikrin-ti kelias išvadas, pagal kurias žemė perkelta iš Akmenės rajono. Paaiš-kėjo, kad jos netikros“, – atviravo P.Pošiūnas.

Šis atkaklus ūkininkas savo pa-stangomis išsiaiškino, kad vienas į Švenčionių rajoną iš Akmenės ra-jono perkeltas sklypas padidėjo net penkis kartus. Kas bus toliau? Tokie naujieji savininkai paprastai būna pasirinkę geriausiai ūkininkų pri-žiūrėtą žemę.

Pilnatis.Saulė teka 6.55, leidžiasi 18.06.

RytojŠiandien

Šiandien snigti jau neturėtų niekur, šiaurės vėjas apsilps. Oro temperatū-ra naktį kris iki 7–12, dieną pakils iki 1–6 laipsnių šalčio. Ketvirtadienį orai bus mažai debesuoti ar saulėti, nesnigs. Pūs silpnas pietryčių vėjas. Oro tempera-tūra naktį atšals iki 7–12, vietomis – iki 16 laipsnių šalčio, o saulėtą dieną bus 0–5 laipsnių šalčio. Penktadienį debesuotumas šiek tiek padidės, tačiau kritu-lių nenumatoma. Toliau pūs nestiprus pietryčių vėjas. Oro temperatūra naktį kris iki 8–13, vietomis šiaurės rytuose – iki 18 laipsnių šalčio. Dieną bus nuo 1 laipsnio šilumos iki 4 laipsnių šalčio.

PorytDieną: -1 -6o

Naktį: -7 -12o

Dieną: -5 0o Dieną: -4 +1o

Naktį: -8 -13oNaktį: -7 -12o

orai.lt, VL inf.

Pirmi vadinamąsias išvadas patikrino patys ūkininkai. Paaiškėjo, kad kai kurie perkelti sklypai padidėjo net penkis kartus, o jų savininkai paprastai būna pasirinkę geriausiai ūkininkų prižiūrėtą žemę.

Valdininko veiksmas kelia nuostabąKonstantas Ramelis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys

Atvejis su ūkininku P.Pošiūnu man kelia nuostabą, ypač NŽT direkto-riaus pavaduotojo veikla. Tai jis para-šė sprendimą, įpareigojantį Švenčio-nių rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrių naikinti visą nuomą, nors vyko teismo procesas ir turėjo būti taiko-mos laikinosios apsaugos priemonės. Žemėtvarkos skyrius, vykdydamas tą direktoriaus pavaduotojo įsakymą, taip ir pasielgė – panaikino nuomą. Šie veiksmai yra apskųsti. Kreipiausi į žemės ūkio ministrą, todėl buvo atlik-tas auditas. Gavau žemės ūkio minis-tro atsakymą, kad NŽT taip elgtis ne-turėjo teisės, juolab kad P.Pošiūnas – vienas pirmųjų ūkininkų Švenčionių rajone, visą laiką tą žemę dirbęs, tvar-kęs, o dabar sudaryta tokia padėtis, tarsi jis žemę naudoja neteisėtai. Ko-dėl žlugdomas ūkininkas? Tokiais atve-jais reikėtų imtis ryžtingų priemonių, o ne tenkinti staiga atsiradusių naujų savininkų norus. Be kita ko, kyla klau-simas, kaip toks savininkas pateko pas NŽT direktoriaus pavaduotoją?

Bus patikrintos visos išvadosVitas Lopinys, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius

Vadinamųjų išvadų „judėjimas“ kelia pagrįstų įtarimų. 2011 m. buvo nag-rinėta apie 200 rezonansinių atvejų, susijusių su Kauno ir Šiaulių apskriti-mis. Paaiškėjo, kad kai kurios išvados buvo išduotos neturint nuosavybės teisę įrodančių dokumentų, giminys-tės ryšį įrodančių dokumentų bei kitų dokumentų. Dar nenustatyta, ar visos tos išvados buvo neteisingos. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį mes surinkome duomenis iš visų žemėtvarkos skyrių, kad sužinotume, kiek yra dar neįgy-vendintų išvadų. Paaiškėjo, kad jų dar yra 25 tūkst. Visus atvejus tikriname. Nustatysime, ar jos nesidubliuoja, ar „neklonuotos“, t. y. kai remiantis viena byla kopijos buvo nusiųstos į kelis ra-jonus. Anksčiau juk neveikė viena sis-tema. Taigi dabar imame vieną bylą po kitos ir tikriname pirmiausia dar neįgyvendintas išvadas. Prieisime ir prie jau įgyvendintų išvadų. Pasislėpti niekam nepavyks. Toks tikrinimas gali užtrukti kelerius metus.

Žemės dalijimo žaizdos negyja

Atkelta iš 1 p.

Ne tik ūkininkams, bet jau ir NŽT kyla pagrįstų įtarimų dėl vadinamųjų išvadų žemei perkelti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą bylo-je dėl „bočių duonos“ pavadinimo naudojimo. Teismas patenkino UAB „Baltasis pyragas“ ieškinį ir žymenį „bočių“ paskelbė nesaugo-mu elementu – jį galės naudoti visi duonos kepėjai. UAB ,,Vilniaus duo-na“ prekių ženklų ,,Vilniaus bočių duona“ ir ,,Bočių duona RYE BREAD ,,BOČIŲ“ 1,5 kg“ registracija pripa-žinta negaliojančia.

„Kelerius metus užtrukusios bylos pabaiga svarbi ne tik visoms Lietuvos

kepykloms, kurios nuo šiol be apribo-jimų galės naudoti žymenį „bočių“ savo kepamai duonai apibūdinti. Ji bus reikšminga ir nagrinėjant pana-šias bylas ateityje. Aukščiausiojo Teis-mo padarytos išvados prisidės prie prekės ženklų apsaugos praktikos for-mavimo“, – teigė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė, atsakovui UAB „Baltasis pyragas“ atstovavusios advokatų kon-toros „AAA Baltic Service Compa-ny“ advokatė. „Vilniaus duonos“ pre-kių ženklų „Vilniaus bočių duona“ ir „Bočių duona Rye bread“ registracija

buvo pripažinta negaliojančia nusta-čius, kad žymuo „bočių“ yra visuotinai suprantamas kaip aiškus, konkretus juodos ar tamsios ruginės duonos rū-šies pavadinimas, jau tapęs bendriniu. Byloje taip pat buvo atkreiptas dėme-sys į tai, jog ieškovo ir atsakovo veik-los pobūdis sutampa, tad „Vilniaus duona“, išskirtinėmis teisėmis nau-dojusi ženklą „bočių“, pažeidė Prekių ženklų įstatymo nuostatas, sąžinin-gos konkurencijos nuostatas ir var-totojų teises.

VL inf.

„Bočių“ duona priklauso visiems

4 2012 m. kovo 7 d. • Nr. 19 (9142)Valstiečių laikraštisAktualijos

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuo-lyno ansamblio gaisras apnuogino šios šventovės valdytojų, viešosios įstaigos Tytuvėnų piligrimų cen-tro, problemas ir parodė, kad rajo-no valdžia jų išspręsti nesugebėjo. Todėl Kelmės rajono savivaldybės opozicinės partijos renka parašus dėl nepasitikėjimo socialdemokra-tais meru Kostu Arvasevičiumi ir administracijos direktoriumi Ze-nonu Mačerniumi.

Vadina valdančiųjų kvailystėmis

Kelmės rajono tarybos opozicijos frakcijų seniūnai VL teigė, kad Tytu-vėnų šventovės gaisras buvo paskuti-nis lašas, perpildęs jų kantrybės taurę. Anot pašnekovų, tapo akivaizdu, jog laukimas, kol valdantieji „liausis krė-tę kvailystes“, rajono žmonėms bran-giai kainuoja.

Pašnekovai teigė, kad merui nepa-sitikėjimas reiškiamas dėl netinkamos savivaldybės viešojo administravimo tvarkos, dėl trūkumų atstovaujant sa-vivaldybės interesams viešosiose įs-taigose (pirmiausia – Tytuvėnų pi-ligrimų centre), o administracijos direktoriui Z.Mačerniui – dėl įsta-tymų pažeidinėjimų, prasto savival-dybės darbo organizavimo. Tačiau meras K.Arvasevičius ir administra-cijos direktorius Z.Mačernius mano, kad tokie opozicijos ketinimai nieko verti. Z.Mačernius opozicijos kaltini-mus ir ketinimus jį atstatydinti laiko nerimtais: „Jiems taip atrodo, bet tai nereiškia, jog taip ir bus. Opozicija turi tokią teisę, tačiau be itin svarių argumentų dėl padarytos žalos ar kitų dalykų atstatydinti nepavyks.“ Opozi-cijos atstovai tikina keliantys politinio pasitikėjimo klausimą.

Auditas skaičiavo nuodėmes

Bene daugiausia klausimų vietos valdžiai užduota dėl socialdemokra-to Prano Jurkaičio vadovaujamo Ty-tuvėnų piligrimų centro. Pastebėta, kad žmonės, ketinę paaukoti šven-tovės atstatymui, atsisako tai daryti, kol po sudegusią šventovę valdytojo teisėmis vaikščios agronomo išsilavi-nimą teturintis partijos kolegų staty-tinis. Z.Mačernius už jį stoja mūru ir nesvarsto galimybių P.Jurkaitį pa-keisti.

Aistras įkaitino ne vien gaisras. Prieš nelaimę Tytuvėnų piligrimų centre apsilankę savivaldybės Kon-

trolės ir audito tarnybos kontrolie-riai šiomis dienomis pateikė 15 lapų ataskaitą.

Kaip teigiama ataskaitoje, viešo-sios įstaigos dalininkų susirinkimas „nėra patvirtinęs viešosios įstaigos veiklos strategijos, nėra nustaty-ti veiklos vertinimo kriterijai, nėra patvirtintų konkurso vadovo parei-goms užimti nuostatų“. Kontrolie-riai neaptiko ir sąrašo kvalifi kacijos reikalavimų, kuriais vadovaujantis į darbą konkurso būdu būtų priima-mi darbuotojai.

Nors įstatymas numato, jog viešo-sios įstaigos vadovas privalo parengti ir visuotiniam dalininkų susirinkimui bei Juridinių asmenų registrui viešai skelbti veiklos ataskaitą, ji „nebuvo sudaroma, teikiama ir skelbiama“.

Kritikos strėlės – direktoriui

Ataskaitoje užfi ksuota, kad įsaky-mą P.Jurkaitį skirti laikinai einančiu direktoriaus pareigas pasirašė Asta

Vaitkevičiūtė-Kizienė, kuri vėliau išėjo motinystės atostogų. Paskui sutartis pats su savimi sudarinėjo P.Jurkaitis. Priekaištų auditoriai tu-rėjo ir dėl labdaros: piligrimų centras yra užsiregistravęs kaip paramos ga-vėjas, tačiau parama ir labdara buvo apskaitoma nesilaikant įstatymų. Pi-ligrimų centras kiekvieną mėnesį iš savivaldybės biudžeto lėšų mokėjo TEO po 430 Lt už plačiajuostį švie-solaidinį internetą. Įstaigos vadovo aiškinimu, brangi paslauga buvo įsi-gyta, kad veiktų vienuolyno terito-rijoje esančios stebėjimo kameros. Tačiau kameros nebuvo apskaitytos, nebuvo paskirtas už kamerų priežiū-rą atsakingas asmuo. Auditoriai apti-ko ir daugiau pažeidimų, todėl išreiš-kė nuomonę, kad „piligrimų centro vadovas neužtikrino tinkamo įstaigos darbo organizavimo, steigėjai neiš-naudojo visų įstatyme numatytų ga-limybių įstaigos veiklai koordinuoti, o savivaldybės administracija nepa-kankamai vykdė viešųjų paslaugų priežiūrą ir kontrolę“.

Tarsi slaptas objektas

Kaip sakė Kelmės rajono tary-bos narys Egidijus Ūksas, piligrimų centras pamažu pradeda virsti vos ne slaptu kariniu objektu. Tai rodo fak-tas, kad po didžiulį atgarsį sukėlusio gaisro ribojama ar net slepiama nuo visuomenės kai kuri informacija.

Iš neseniai vykusio viešosios įstai-gos dalininkų susirinkimo žurnalis-tai buvo išprašyti lauk. Tai šokiravo

Kultūros paveldo departamento va-dovę Dianą Varnaitę. Ji pareiškė, kad neabejotinai norima kažką nuslėpti, jei šitaip elgiamasi. Paveldo sergėto-ją pribloškė ir tai, jog net apie vėjo draskomą Tytuvėnų bažnyčios stogą ji sužinojo iš paprasto tytuvėniškio, bet ne iš P.Jurkaičio.

D.Varnaitė stebisi, kad piligrimų centras gebėjo įgyvendinti milijonus kainavusį projektą, bet nesugeba or-ganizuoti nelaimės padarinių likvi-davimo.

Po gaisro meras K.Arvasevičius žadėjo surengti spaudos konferen-cijas ir jose supažindinti su esa-ma situacija bei nuveiktais darbais. Z.Mačernius taip pat tikino, kad kiekvieną savaitę dalininkai viešai skelbs su gaisru ir jo padarinių li-kvidavimu susijusią informaciją. Ža-dėtų konferencijų nesulaukta, o apie situaciją atsakingoms institucijoms praneša vietiniai gyventojai, kurie, pastebėję netvarką, pavyzdžiui, vėjo nuplėštus bažnyčios stogo lakštus, paskambina net į Vilnių.

Tytuvėnų šventovės gaisras persimetė

į savivaldybę

Kelmės rajono tarybos opozicija ketina atstatydinti rajono vadovus.

Kaip sakė Kelmės r. tarybos narys E.Ūksas, pi-ligrimų centras pamažu pradeda virsti vos ne slaptu kariniu objektu. Tai rodo faktas, kad po didžiulį atgarsį sukėlusio gaisro ribojama ar net slepiama nuo visuomenės kai kuri informacija.

Mums svarbesnis Rusijos įstojimas į PPOGediminas Rainys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

Į valdžią V.Putinas negrįžo – jis ten yra jau daugiau kaip dešimtme-tį. Tad kokių nors didesnių pokyčių neturėtų būti. Rusijos įstojimas į Pa-saulio prekybos organizaciją (PPO) ir bendra Rusijos, Baltarusijos ir Ka-zachijos muitų sistema Lietuvai daro ir darys daugiau įtakos nei V.Putino išrinkimas prezidentu. Rusijos ekono-mikos augimą lemia gamtos išteklių gavyba. Naftos ir dujų kainos yra re-kordinės, tad valdžia gali 10 proc. kelti pensijas, ruošiamasi du kartus didin-ti algas policijai, tris kartus – karei-viams ir apie 50 proc. – karininkams. Vadinasi, didės perkamoji galia, tai-gi mūsų eksportuojančiai pramonei, ypač maisto ir tekstilės, dėl to turėtų būti tik geriau. Naudotų automobilių pirkimas iš Lietuvos turgaviečių taip pat turėtų didėti. Žadama atnaujinti karinį kompleksą, tad reikės daug in-vesticijų ir į mokslą. Nereikėtų tikėtis, kad bus galimybė tiesiogiai vykdyti tokius užsakymus, bet akivaizdu, kad galbūt vidaus rinkoje šio segmento padidėjimas taip pat nusimato. Tai, kad auga vidaus vartojimas, yra svar-bus veiksnys Lietuvai, o prezidento rinkimų rezultatai kaip nors kitaip paveikti dvišalių santykių neturėtų.

Rusijos užsienio politika bus kietaVytis Jurkonis, Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas

Rinkimų dienos rezultatai yra tik dalis viso rinkimų proceso, todėl apie pergalės akivaizdumą kalbėti žiūrint tik į kovo 4 d. rezultatus nėra teisinga. Pagrindinė rinkimų kova buvo kandidatų registravimas, kai buvo eliminuoti „nepatogūs“ konku-rentai (pavyzdžiui, „Jabloko“ lyderis G.Javlinskis), o leista neva konku-ruoti tiems, kurie turėjo itin mažai galimybių. V.Putinas dar prieš rin-kimus paskelbė savo užsienio poli-tikos ateities planus, kurie akivaiz-džiai yra pretenzingi ir ambicingi bei primena Šaltojo karo dvasią, nes aiškiai konfrontuojama su JAV. Kal-bos apie išorinių priešų grėsmę rodo, kad Rusijos užsienio politika, tikė-tina, bus kieta. Tačiau tikrąjį užsie-nio politikos kursą reikėtų vertinti analizuojant Rusijos poziciją Sirijos klausimu per NATO susitikimą Či-kagoje ir plėtojant Eurazijos projek-tą. Kokie bus užsienio politikos po-kyčiai Lietuvos atžvilgiu? Vargu ar permainos bus didelės. Galima pri-siminti V.Putino laikyseną Lietuvos atžvilgiu 2000–2008 m. laikotarpiu. Lietuva, būdama nedidelė valstybė, nėra Rusijos užsienio politikos prio-ritetų sąraše.

Kaip keisis Lietuvos ir Rusijos santykiai prezidentu vėl tapus Vladimirui Putinui?

Sekmadienį Rusijoje vykusius prezidento rinkimus akivaizdžia persvara nugalėjo partijos „Vieningoji Rusija“ lyderis Vladimiras Pu-tinas. Buvęs valstybės saugumo komiteto (KGB) karininkas, dvi ka-dencijas jau buvęs prezidentu (nuo 2000 m. kovo 26 d. iki 2008 m. gegužės 7 d.), pastaruosius 4 metus ėjęs federacijos ministro pirmi-ninko pareigas, V.Putinas sugrįžta valdyti didžiausios pasaulio vals-tybės. Rusija – svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. Taigi, kaip keisis dvišaliai santykiai į valdžią grįžus V.Putinui?

Ant politinių svarstyklių

Autorės nuotrauka

Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje sek madienį įvykusiame paramos koncerte surinkta 13 tūkst. Lt nuo gaisro nukentėjusios Tytuvėnų bažnyčios vargonams, veikusiems nuo XVII a., o gaisro metu aplie-tiems vandeniu, sutvarkyti.

Lietuvos kamerinio orkestro, vals-tybinio kamerinio choro „Polifoni-ja“ ir būrio žinomiausių šalies atlikėjų koncerte į aukų krepšelius klausytojai sudėjo 3 tūkst. Lt, o vienas Seimo na-rys skyrė 10 tūkst. Lt asmeninių lėšų. Tytuvėnų vienuolyno ansamblis – vie-

nas didžiausių ir vertingiausių XVII–XVIII a. baroko sakralinės architek-tūros paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės Rytų Europoje.

Eltos inf. ir nuotrauka

Vargonus gelbsti visuomenė

52012 m. kovo 7 d. • Nr. 19 (9142)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Buvusius Finansinių nusikalti-mų tyrimo tarnybos (FNTT) va-dovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą palaikančiam premjerui Andriui Kubiliui teko apsispręsti dėl vidaus reikalų ministro Rai-mundo Palaičio likimo. Vakar Pre-zidentė sulaukė premjero teikimo atleisti ministrą, tačiau sprendimą priims tik susitikusi su ministrą delegavusios partijos vadovu.

Nuomonės nesutapo

Nuo premjero sprendimo gali priklausyti valdančiųjų koalicijos stabilumas. Nacionalinio pareigū-nų profesinių sąjungų susivieniji-mo (NPPSS) pirmininko Vytau-to Bako nuomone, FNTT vadovas, nepriklausomai nuo to, ar tai bus V.Gailius, liks politikų taikiniu, kol FNTT nebus depolitizuota.

Premjeras konservatorius A.Ku-bi lius iš koalicijos partnerių sulaukė pasiūlymo pasinaudoti konstitucine teise ir siūlyti vidaus reikalų (VR) ministrą R.Palaitį atleisti Preziden-tei. Tartis dėl R.Palaičio į Ministro

Pirmininko kabinetą buvo susirinkę jo partijos kolegos – Seimo pirmi-ninkė Irena Degutienė ir frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma, taip pat Liberalų sąjūdžio vadovas Eligi-

jus Masiulis su savo partijos nariais Kęstučiu Glavecku ir Algiu Kašėta, Liberalų ir centro sąjungai (LiCS) atstovavo Arūnas Valinskas ir Vy-tautas Bogušis.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lie-tuvos krikščionių demokratų (TS-

LKD) frakcijos seniūnas J.Razma pasiūlė Vyriausybei, vadovaujan-tis Vyriausybės įstatymu, taisy-ti R.Palaičio padarytas klaidas ir atšaukti jo įsakymus dėl buvusių

FNTT vadovų atleidimo iš darbo. O V.Bogušis užsiminė, jog LiCS tikisi, kad šalies vadovė nepalai-kys A.Kubiliaus siūlymo atleisti R.Palaitį. LiCS lyderis Algis Ča-plikas pareiškė, kad partija pasitiki savo deleguotu ministru ir rems jį, „nepaisant kai kurių politikų neat-sakingų viešų pareiškimų“. Libera-lų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis taip pat mano, kad interpeliacija VR ministrui būtų prasčiausias scenari-jus, koalicijos partnerius įvelsiantis į nesibaigiančius konfl iktus.

Apsispręsti nelengva

Nepasitikėjimą VR ministru iš-reiškė FNTT skandalo aplinkybes ir informacijos apie „Snoro“ banką nutekinimo spaudai aplinkybes ty-rusi Seimo Antikorupcijos komisi-ja. Vyriausybės vadovas vakar Lie-tuvos radijui sakė, kad sprendimas

bus toks, kuris „leis koalicijai dirbti iki rinkimų“.

Premjeras ne kartą yra pareiš-kęs, kad pasitiki FNTT vadovais, o ne juos iš pareigų atleidusiu VR ministru, tačiau LiCS atstovai lai-kėsi priešingos pozicijos. Pasigirsta nuomonių, kad pats premjeras gali sulaukti interpeliacijos, o FNTT ir VRM vadovų likimą turi spręs-ti teismai.

Būtina depolitizuoti

Aukščiausius valdžios sluoksnius sujudinusios aistros dėl FNTT vado-vų likimo – ne atsitiktinumas. Kad ir kas vadovautų šiai tarnybai – V. Gai-lius ar kitas žmogus, jiems sunku bus išlikti nepriklausomiems.

FNTT vadovai išliks politikų tai-kiniu tol, kol šios specialiosios tar-nybos vadovo postas bus laikomas politiniu ir vadovus skirs bei atleis VR ministras. Specialiųjų tarnybų surenkama informacija politiniuose

sluoksniuose labai paklausi: valdantys informaciją, tai yra turintys kompro-mituojančios medžiagos apie konku-rentus, saugiau jaučiasi ar gali diktuoti sąlygas. Taip mano NPPSS pirminin-kas V.Bakas. VRM vadovauja pra-eityje susikompromitavęs ministras. Priminsime, kad liberalai į VR mi-nistro pareigas delegavo asmenį, ku-riam 2000-aisiais iškelta, o vėliau nu-traukta baudžiamoji byla dėl svetimų parašų suklastojimo. Bylą tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas nutraukė dėl nusikaltimo mažareikš-miškumo. V.Bako nuomone, būtina depolitizuoti FNTT. Vienas iš būdų tai padaryti – tarnybos reorganiza-vimas. FNTT savo veikla dubliuoja muitinės ir policijos funkcijas. Muiti-nės departamentas pavaldus Finansų ministerijai, tačiau panašių skanda-lų negirdėti. VL pašnekovų nuomo-ne, tai iš dalies esąs ir dirbančios savo darbą, o ne politikuojančios fi nansų ministrės nuopelnas.

VL, Eltos inf.

FNTT skandalas skaldo politikų vienybę

Parlamentarų raginimą atleisti jį iš einamų pareigų R.Palaitis laiko politiniu ir savo noru trauktis neketina. Eltos nuotrauka

Specialiųjų tarnybų surenkama informacija politiniuose sluoksniuose labai paklausi: val-dantys informaciją, tai yra turintys kompro-mituojančios medžiagos apie konkurentus, saugiau jaučiasi ar gali diktuoti sąlygas.

V.Bako nuomone, FNTT vadovas liks politikų taikiniu, kol ši tarnyba nebus depolitizuota. pareigunai.lt nuotrauka

6 2012 m. kovo 7 d. • Nr. 19 (9142)Valstiečių laikraštisPrieblandos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Ignalinos apylinkės prokurorai narplioja neįprastą istoriją, smagiai aptarinėjamą rajono gyventojų: di-dikų Oginskių giminės pavardę tu-rintis Antagavės kaimo gyventojas iš ūkininkės nugvelbė milžinišką akmenį. Kaltininkas prisipažįsta akmenį pasisavinęs, bet grąžinti jį į tą pačią vietą nenori.

Riedulys teikė džiaugsmą

Kaunietė Almira Sabaliauskienė save vadina laiminga moterimi. Ji – viena pirmųjų Lietuvoje, susigrąžinusi protėvių žemę. Kartu su seserimi jai buvo atkurta nuosavybė į 80 ha žemę Ignalinos rajone, Kairiškės kaime.

„Įregistravau ūkį ir pradėjau ūkinin-kauti“, – pasakojo ponia Almira. Ta-čiau didžiausiu turtu moteris laiko ne pačią žemę, o akmenį, kuris, pasak mo-ters, grąžintoje žemėje gulėjo nuo ne-atmenamų laikų. Maždaug 4,5 kub. m riedulys neįprastas. Jo formos primena miegančio žmogaus galvą, tarsi ją būtų pametęs kadaise čia gyvenęs milžinas. Gražuolį įvertino ir medžiotojai. Prie „milžino galvos“ jie įrengė poilsiavie-tę – staliuką su suoliukais.

„Tas akmuo buvo ne tik mano, bet ir, galima sakyti, daugelio žmonių“, –

pasakojo ūkininkė. Tačiau moteris nė juodžiausiame sapne nesapnavo, kad vieną dieną riedulys dings. Pamiškė-je prie medžiotojų poilsio kampelio nuo 2011 m. birželio žioji tik didžiulė duobė, išspausta apie 13,5 t sverian-čio akmens.

Ūkininkė per vieną dieną išsiaiš-kino, kas galėjo akmenį pasisavinti, ir susekė, kad tai padarė didikų Ogins-kių pavardę turintis Antanas Kleopas Oginskis iš Antagavės kaimo. Ponia Almira „milžino galvą“ paliko ten, kur jis ir perkeltas – prie Gavio ežero, šalia kurio gyvena A.K.Oginskis.

„Pirkėją“ nurodė matininkas

Pastebėjusi, kad riedulys pavogtas, ir išsiaiškinusi, kas jį nugvelbė, mo-teris kreipėsi į Ignalinos rajono pro-kuratūrą.

Ji prisiminė, kad „milžino galva“ buvo sudominusi matininką Gintarą Kapočių, kuris, kartą lankydamasis, prasitarė jai apie pirkėją, norintį įsi-gyti riedulį. „Tąsyk kažkodėl nesu-reikšminau jo žodžių, nes nesiruošiau akmens parduoti. Ramybės dėlei pasi-samdžiau akmenskaldį, kad jis iškaltų akmenyje prasmingus žodžius ir taip iš dalies apsaugočiau šį turtą. Bet kai su juo atvykome į vietą, radome tik akmens išspaustą duobę“, – pasakojo A.Sabaliauskienė.

Ikiteisminio tyrimo metu nusta-tyta, kad A.K.Oginskis, pasitelkęs į pagalbą A.Sabaliauskienės kaimyną, vairuojantį traktorių, perkėlė didžiu-lį riedulį iš moters sklypo į savo so-dybvietę Antagavės kaime. Trakto-rininkui naujasis akmens savininkas sumelavo, esą gavo A.Sabaliauskienės leidimą išsigabenti jį. A.K.Oginskis į „Valstiečių laikraščio“ skambučius kelias dienas neatsakinėjo, o pakėlęs ragelį tylėjo. „Man pinigų iš jo nerei-kia, tegul grąžina akmenį į vietą“, – pabrėžė A.Sabaliauskienė.

Beje, A.K.Oginskis pernai kandi-datavo savivaldos rinkimuose Libe-ralų sąjūdžio sąraše, bet į Ignalinos rajono tarybą nepateko.

Saugotinais paskelbta 160 riedulių

Moterį labiausiai nustebino Igna-linos apylinkės prokuratūra, po beveik pusmetį trukusio ikiteisminio tyri-mo jį nutraukusi, nes A.K.Oginskio veikoje nerado nusikaltimo sudė-ties. Turtas esą buvęs bešeimininkis

ir akmenį A.K.Oginskis tik perkėlė į kitą vietą.

A.Sabaliauskienė su skundu dar kartą kreipėsi į Ignalinos apylinkės prokuratūrą. Pastaroji tyrimą atnau-jino, bet tyrimą patikėjo tam pačiam prokurorui Borisui Poltoržickiui, prieš tai nutraukusiam tyrimą. „Kaip ga-lima paimti svetimą daiktą ir saky-ti, kad aš jį tik perkėliau?“ – stebėjosi moteris.

Tai – ne pirmas atvejis šalyje, kai dideli ir gražūs akmenys sudomi-na vagis. 2011 m. rugpjūtį 2 kub. m akmens vagyste iš ūkininkės I.P. so-dybos, esančios Trilaukio kaime (Vil-kaviškio r.), buvo įtartas Pajavonio seniūnijos seniūnas Gediminas Bi-sikirskas. Nusikaltimą jis įvykdė su keletu asmenų bendrovei „Vilkas-ta“ priklausančiu kranu ir nežinomu traktoriumi.

Pasak Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus direktoriaus Evaldo Razgaus, kultūros paveldą menantys akmenys registruojami Kultūros pavel-do departamente, o gamtinę reikšmę turintys rieduliai – Aplinkos ministe-rijoje. „Akmenų vertę nusakyti labai sudėtinga, bet jei kalbėtume tik apie paprastą vertę, ji nustatoma akmens naudos verte, t. y. kiek iš jo galima pa-gaminti paminklų“, – teigė jis.

Aplinkos ministerijos duomenis, 2010 m. gegužės 1 d. Lietuvoje buvo 103 rieduliai, valstybės ir savivaldy-bių saugotini kaip gamtos paveldo geologinio pobūdžio objektai. Vie-nas įspūdingiausių riedulių – didžiau-sias Lietuvoje akmuo upėje. Nery-je esantis akmuo „Gaidelis“ yra 4 m aukščio ir 4,76 m ilgio. Lietuvos ge-ologijos tarnyba geotopų posistemio duomenų bazėje yra įregistravusi dar 57 riedulius ir 18 riedulynų (riedulių sankaupų).

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis praėjusią savaitę teigė, kad dalis vairavimo mokyklų šiais metais savo paslaugas pabrangi-no nepagrįstai daug. Jis pastebėjo kartelinių susitarimų požymių.

Kai kurių vairavimo mokyklų at-stovai tvirtina, kad šiais metais, įsi-galiojus naujiems reikalavimams, jų paslaugos pabrango arba artimiausiu metu brangs 300–500 Lt. Susisie-kimo ministerijos skaičiavimais, iš tikrųjų dėl papildomų reikalavimų vairavimo mokyklų išlaidos padidė-jo kelis kartus mažiau, nei tvirtina verslininkai.

„Realiai visų vairavimo moky-klų sąnaudas padidino reikalavi-mas fi lmuoti praktinio vairavimo egzaminą ir vienus metus saugo-ti vaizdo įrašus. Vaizdo kamera, jos montavimas kainuoja nuo vieno iki kelių tūkstančių litų. Bet kai dėl to vairavimo paslaugos vie-nam mokiniui pabrangsta 500 Lt,tai panašu į bandymą pasipinigau-ti“, – Susisiekimo ministerijos pra-nešime teigė E.Masiulis.

Ministerijos skaičiavimu, įsigijus 2–3 tūkst. Lt kainuojančią kamerą ir duomenų saugojimo laikmeną, vidutinio dydžio mokyklos išlaidos vienam mokiniui padidėja tik ke-liasdešimt litų. Pranešime teigiama,

kad reikalavimas būsimus vairuoto-jus ruošti ne senesniais nei 15 metų automobiliais palietė labai mažą dalį iš maždaug 350 Lietuvoje veikiančių mokyklų, nes jų turimas automobilių parkas yra kur kas naujesnis ir kasmet buvo atnaujinamas. Pernai vairavimo mokyklos turėjo 714 automobilių, iš jų tik 142 mašinos nuo šių metų ne-atitinka reikalavimų. Dalis jų ir taip buvo nenaudojamos.

Pasak ministro, kitos naujovės są-žiningai dirbančių mokyklų neturė-jo paveikti. Buvo įvesta papildomų saugiklių, kad reikalavimai, pavyz-džiui, dalį pamokų rengti specialiose aikštelėse, būtų vykdomi. E.Masiulis įtaria, kad dalis vairavimo mokyklų kainas kėlė susitaru-

sios tarpusavyje. To neslepia ir versli-ninkai. Vairavimo mokyklos „Tiesus kelias“ direktorius Sigitas Miklovis teigė, „kad su kolegomis Klaipėdoje draugiškai sutarta laikytis daugmaž vienos kainos“.

Susisiekimo ministerija nesutiks su prasčiau dirbančių verslininkų pagei-davimu atšaukti arba sušvelninti kai kurias taisykles, pavyzdžiui, griežčiau tikrinti vairavimo mokyklas, kurias baigę mokiniai prasčiau laiko vaira-vimo egzaminus. Lietuvoje dėl blo-go parengimo valstybinį vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaiko ma-žiau kaip 40 proc. žmonių. Tai vienas prastesnių rodiklių ES.

„Lietuvoje yra nemažai labai gerų vairavimo mokyklų, tačiau vis dar tu-rime tokių, kurioms svarbesnis pinigų surinkimas, o ne žmonių mokymas. Blogai parengti vairuotojai kelia pa-vojų kelyje, todėl dalis vairavimo mo-kyklų turėtų gerokai pasitempti“, –

sakė susisiekimo ministras.VL inf.

Sinoptikai šią savaitę žada žie-miškus orus, vėliau jie gali būti permainingi. O juk pavasarį norisi nuo savo plieninio žirgo nuplauti purvą ir druskas. Svarbiausia tai daryti teisingai.

Automobilius žiemą plauti svar-biau nei kitais metų laikais, tačiau daug vairuotojų į tai numoja ranka manydami, kad efektas bus trumpa-laikis. O štai pavasarį neaiškios spal-vos automobilių gatvėse labai su-mažėja. Kauno autoserviso meistras Šarūnas Imbrasas, paklaustas, ar lauke esant minusinei temperatūrai galima plauti automobilį, atsakė: „Jei tai atlie-kama automobilių plovykloje, tikrai nepakenks. Tačiau nuplovus būtina išdžiovinti. Svarbus yra pirminis ska-lavimas, kai nuo skardos nuplauna-mas ledas ir dideli nešvarumai. Nepa-sirinkus pirminio skalavimo funkcijos, lake, kuriuo padengtas jūsų automo-bilis, gali likti įbrėžimų.“ Jei dažai at-rodo nekaip, ant automobilio matyti įbrėžimų, jį reikėtų ne tik nuvalyti, bet ir poliruoti, vaškuoti. Nuplaukite au-tomobilio apačią. Jei automobilį lai-kote lauke, šaltą rytą nebandykite jėga nuo stiklo atplėšti prišalusių valytuvų, nes taip galite pažeisti valymo juos-teles. Geriau ant valytuvų užpilti lan-gų plovimo skysčio koncentrato, šiek tiek palaukti ir tada kilstelėti valytu-vus. Kol išlieka šalčių grėsmė, geriau-sia naudoti skystį, neužšąlantį iki 20

laipsnių žemiau nulio. Stiklams ken-kia ir ledo grandikliai. Grandant ledą, po visą stiklą stumdomos purvo dale-lės. Jos gali būti labai kietos ir subrai-žyti stiklą. Tada atsiranda mažų įbrė-žimų, dėl kurių gali susidaryti šviesos atspindžių ir vairuotojas šviečiant sau-lei ar priešpriešiais atvažiuojant auto-mobiliui bus akinamas. Stiklų plovik-liai nepašalina visų žiemos pėdsakų, todėl stiklus verta nupoliruoti. Poli-ravimo priemonės padeda atsikratyti vandens ir chemikalų dėmių, suma-žina dėl nedidelių stiklo įbrėžimų ky-lančias matomumo problemas.

Po žiemos patartina pakeisti lan-gų valytuvų šluoteles, mat valydamos sniegą, ledą, žvyro daleles jos gerokai susidėvi. Pavasarį patartina nuvaly-ti variklį, pakeisti ar nuvalyti įvairias žarnas ir kitas gumines dalis, ant ku-rių per žiemą būna prisikaupę nema-žai purvo.

VL inf.

Politikas pavogė „milžino galvą“Teisėsaugininkai ir gamtosaugininkai įspūdingų riedulių savininkams pataria saugotis akmenų vagišių.

Kelyje

Ponia A.Sabaliauskienė nufotografavo į Antagavės kaimą nugabentą „mil-žino galvą“, kurią iš jos žemės nugvelbė A.K.Oginskis.

Vairavimo mokyklos bando pasipinigauti

Plauti automobilį reikia atsargiai

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Prastai parengti vairuotojai kelia pavojų kelyje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Praėjusį rudenį orų sąly-gos ūkininkų tikrai nele-pino, tačiau ir žiemkenčių pasėlių būklė gera, ir dir-vos vasarojaus sėjai ko-kybiškai paruoštos. Pats laikas pradėti ruoštis pava-sario darbams, kurie pa-prastai prasideda anksty-vuoju žiemkenčių tręšimu.

Albinas Šiuliauskas

12 psl.

Laikas ruoštis pavasariniam pasėlių tręšimui

Moters pasaulis

17 psl.

Ne tik tulpės, bet ir protestai

18 psl.

Bananus reikia valgyti kasdien

15 psl.

Rusijoje sekmadienį vyko prezidento rinkimai. Balsa-vimo teisę visoje šalyje tu-rėjo apie 110 mln. rinkėjų. Rinkimų favoritu jau seniai laikytas ministras pirminin-kas Vladimiras Putinas.

Vismantas Žuklevičius

Gerėja ar blogėja gyvenimas Lietuvoje?

Neprižiūrimus, alkanus, sušalusius ir netgi nugai-šušius gyvulius dažnai galima išvysti kai kurio-se seniūnijose. Į visuome-nės, atsakingų pareigūnų įspėjimus ir nustatytas bau-das nepavyzdingi šeimi-ninkai reaguoja vangiai.

Jolita Žurauskienė

Pagrindinė Tarptautinės moters dienos prasmė – parodyti moterų solidaru-mą ir kovą siekiant lyčių lygybės bei vienodų gali-mybių. Tačiau lietuviams ši diena jau ne vieną de-šimtmetį siejasi tik su so-vietmečiu ir tulpėmis ap-siginklavusiais vyrais.

Užsienyje

Bananai – vaisius, labiau-siai paplitęs pasaulyje. Šri Lankos gyventojai tiki, kad žaltys Ievą sugundęs ne obuoliu, o bananu. Indi-jos jogams šie vaisiai yra labai svarbus maistas: jie stiprina organizmą, ypač nervų sistemą, sužadina proto galias. Šią teoriją ne sykį patvirtino jau mūsų laikais mokslininkų atlikti tyrimai.

Už Rusijos vairo – Už Rusijos vairo – dar šešeriems metamsdar šešeriems metams

Gaišta neprižiūrimi Gaišta neprižiūrimi ir alkani gyvuliaiir alkani gyvuliai

14 psl.

Nuo statinės

Šių metų pradžioje dauguma Lietuvos piliečių buvo nepa-tenkinti gyvenimu. Net 82 proc. viešosios nuomonės ap-klausos dalyvių teigė, kad padėtis šalyje pastaruoju metu blogėja. Šeštadalis apklaustųjų manė priešingai. Sausį atliktos apklausos duomenimis, per mėnesį nuo 2011 m. gruodžio 3 proc. punktais padaugėjo, manančiųjų, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Daugiau optimistų buvo tarp jaunimo iki 30 metų (net trečdalis manė, kad gyvenimas šalyje gerėja), dešiniųjų pažiūrų rinkėjų bei tų, kurių šeimos mėnesio paja-mos didžiausios ir yra per 2,5 tūkst. Lt. Didžiausi pesimistai – bedarbiai, namų šeimininkės, darbininkai, respondentai, turintys vidurinį išsilavinimą, kairiųjų pažiūrų rinkėjai, lenkų tautybės Lietuvos gyventojai.