25040716 http www konspektai cjb net

8/4/2019 25040716 Http Www Konspektai Cjb Net

1/182

// http://www.konspektai.cjb.net //

ADMINISTRACIN TEIS

TURINYS

SKYRIUS ................................................................................................................................................. 5

ADMINISTRACIN TEIS SAVARANKIKA TEISS AKA .......................................................5TEMA. ADMINISTRACIN TEIS KAIP TEISS AKA .............................................................. 5

Konstitucinis valstybs valdios vaidmuo ........................................................................................ 5Vykdomosios valdios svoka ..........................................................................................................5Vykdomosios valdios poymiai ...................................................................................................... 6Vykdomosios valdios funkcijos ...................................................................................................... 8Vykdomoji valdia ir administracin teis .....................................................................................10Vykdomosios valdios veiksmingumo pagrindins problemos ......................................................11Administracins teiss esm, socialin prigimtis, samprata, dalykas ir reguliavimo metodas .......12Administracins teiss funkcijos .....................................................................................................13Administracins teiss principai .....................................................................................................14Administracins teiss sistema .......................................................................................................15Administracins teiss sisteminimas ...............................................................................................15Administracins teiss santykis su kitais socialiniais mokslais, kitomis teiss akomis jos vietateiss ir teisinje sistemoje ..............................................................................................................16Administracins teiss mokslo samprata, jos dalykas ir funkcijos, metodai ..................................17Usienio ali administracins teiss bendroji charakteristika .......................................................18

TEMA. ADMINISTRACINS TEISS NORMOS ..........................................................................20Administracinis teisinis reguliavimo mechanizmas ir jo elementai ............................................... 20Administracins teiss normos svoka ir struktra .........................................................................21Administracins teiss norm rys ................................................................................................23

Administracins teiss norm iraikos formos, j rys ...............................................................23Administracins teiss norm gyvendinimas, gyvendinimo formos ............................................24Administracins teiss norm taikymas, taikymo formos, stadijos ................................................25Administracins teiss norm galiojimas tam tikroje teritorijoje, taip pat laiko ir asmen atvilgiu........................................................................................................................................................ 25

TEMA. ADMINISTRACINIAI TEISINIAI SANTYKIAI ................................................................26Administracinio teisinio santykio svoka .......................................................................................26Administracini teisini santyki ypatumai ...................................................................................27Administracini teisini santyki struktra ir poymiai .................................................................27Administracini teisini santyki rys ..........................................................................................28Administracini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai .....................29

SKYRIUS ...............................................................................................................................................29VIEOJO ADMINISTRAVIMO SVOKA IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI ....................................29TEMA. VIEOJO ADMINISTRAVIMO SVOKA IR ESM ........................................................29

Bendroji valdymo svoka ...............................................................................................................29Pagrindins valdymo kategorijos(sistema, subjektas, objektas, funkcijos, valdymo ciklas) irsisteminio poirio reikm organizuojant administracin teisin valdym ....................................30Socialinio valdymo svoka, poymiai ............................................................................................33Socialinio valdymo rys, vieojo ir visuomeninio valdymo santykis ...........................................34Vieojo administravimo svoka, struktra ir pagrindiniai bruoai .................................................34

TEMA. VIEOJO ADMINISTRAVIMO PRINCIPAI ......................................................................35Vieojo administravimo princip svoka, sistema ir santykis su teisins sistemos nuostatomis . . .35

Pagrindiniaiarba politiniai teisiniai vieojo administravimo principai .......................................36Organizaciniai techniniai vieojo administravimo principai .......................................................38Vieojo administravimo principai vieojo administravimo institucij veikloje .............................39

// http://www.konspektai.cjb.net //


2/182

SKYRIUS ...............................................................................................................................................39ADMINISTRACINS TEISS SUBJEKTAI .......................................................................................39

TEMA. ADMINISTRACINS TEISS SUBJEKT SISTEMA .....................................................40Administracins teiss subjekt samprata, j teisin padtis ..........................................................40Administracins teiss subjekt sistema .........................................................................................40

TEMA. VYKDOMOSIOS VALDIOS INSTITUCIJOS .................................................................41

Vykdomosios valdios institucijos svoka ir pagrindiniai poymiai ..............................................41Vykdomosios valdios institucij teisin padtis ...........................................................................42Vykdomosios valdios institucij vieta kit valstybs institucij sistemoje. Vykdomosiosvaldios institucij sistema .............................................................................................................43Vykdomosios valdios institucij sistemos pertvarkymas po Nepriklausomybs atkrimo ..........45Aukiausiosios, centrins ir teritorins vykdomosios valdios institucijos ..................................49Vykdomosios valdios institucij vidin organizacin struktra, j formavimo teisiniai pagrindaiir tvarka ...........................................................................................................................................51

TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ....................................................................52Respublikos Prezidento teisin padtis vykdomosios valdios institucij sistemoje .....................52Respublikos Prezidento galiojimai formuojant vykdomj valdi ..............................................54

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtint Respublikos Prezidento ir Vyriausybs funkcij,gyvendinant vykdomj valdi, santykis .....................................................................................54

TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB .....................................................................55Vyriausybs paskirtis ir jos teisin padtis gyvendinant vykdomj valdi ................................55Vyriausybs sudtis ir formavimo tvarka .......................................................................................56Vyriausybs kompetencija, funkcijos .............................................................................................57Vyriausybs galiojim laikas, galiojim grinimas ir atsistatydinimas ......................................59Vyriausybs atskaitomyb ir atsakomyb .......................................................................................59Vyriausybs vykdoma ministerij ir kit jai pavaldi institucij veiklos kontrol ......................59Vyriausybs veiklos organizavimas. Vyriausybs posdiai ..........................................................61Ministr pirminink ir Vyriausyb aptarnaujanios institucijos .....................................................62Vyriausybs ir Ministro Pirmininko priimami teiss aktai, j parengimo, primimo ir sigaliojimotvarka .............................................................................................................................................. 62Vyriausybs programa, jos rengimas ir gyvendinimas ..................................................................63Vyriausybs santykiai su Seimu, Respublikos Prezidentu ir vietos savivaldos institucijomis .......64Vyriausybs ir visuomens santykiai ..............................................................................................65

TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTERIJOS IR KITOS CENTRINS VYKDOMOSIOSVALDIOS INSTITUCIJOS .............................................................................................................67

Lietuvos Respublikos ministerijos, j steigimo ir panaikinimo tvarka ...........................................67Ministerij kompetencija ir svarbiausios funkcijos ........................................................................68Lietuvos Respublikos ministerij rys ir j vidin organizacin struktra ...................................70

Ministro teisin padtis, imunitetas, garantijos ir funkcijos ...........................................................71Viceministras, ministerijos sekretorius, j teisin padtis ir funkcijos ...........................................72Vyriausybs staigos .......................................................................................................................73Vyriausybs staig steigimo tvarka ...............................................................................................73Vyriausybs staig teisins padties ypatumai bei vidin organizacin struktra ....................... .74Vyriausybs staig veikla ..............................................................................................................74Vyriausybs komitet ir komisij steigimo tvarka, j teisins padties ypatumai .........................75Vyriausybs komitet ir komisij vykdomosios funkcijos .............................................................76staig prie ministerij rys, j teisin padtis ir vykdomos funkcijos .........................................78staig prie ministerij vidin organizacin struktra ir apribojimo kriterijai nuo Vyriausybsstaig ..............................................................................................................................................79

TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIAI VIENETAI.REGIONIN PLTRA .......................................................................................................................79Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir gyvenamj vietovi sampratos ..... ..79

2


3/182

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis suskirstymas ......................................................80Administracini vienet ir gyvenamj vietovi nustatymas ir j rib keitimas ...........................81Pavadinim suteikimas Lietuvos Respublikos teritorij administraciniams vienetams irgyvenamosioms vietovms, j keitimas .........................................................................................82Regiono samprata. Regiono pltros politikos tikslai ......................................................................82Regiono pltros planavimo dokumentai, j rengimas, tvirtinimas ir gyvendinimas .....................83

Regionins pltros valdymo institucijos, j funkcijos, struktra ir veiklos organizavimas ............83TEMA. TERITORINS VYKDOMOSIOS VALDIOS INSTITUCIJOS .......................................86Apskrities valdymo institucijos ...................................................................................................... 86Apskrities virininkas, jo kompetencija ir leidiami teiss aktai ....................................................86Apskrities virininko administracija ...............................................................................................87Apskrities virininko santykiai su vietos savivaldos ir valstybs valdymo institucijomis ..... ........88

TEMA. VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJOS ...........................................................................89Savivaldybi institucijos .................................................................................................................89Savivaldybi institucij ypatumai vykdomosios valdios institucij sistemoje .............................89Vietos savivaldos samprata, principai, j formavimo ir veiklos teisiniai pagrindai .......................92Savivaldybi funkcijos ................................................................................................................... 93

Savivaldybi vykdomj institucij kompetencija, j sudarymas .................................................95Savivaldybi institucij leidiami teiss aktai ................................................................................98Savivaldybi vieojo administravimo staigos, j sudarymo tvarka ir galiojimai .........................98Savivaldybi turtas ir finansai ...................................................................................................... 101Savivaldybi santykiai su kitomis valstybs institucijomis ..........................................................102Savivaldybi veiklos teisins garantijos ....................................................................................... 102

TEMA. MONS IR STAIGOS ......................................................................................................103mons ir staigos svokos, j rys, administracinio teisinio statuso pagrindai ..........................103Valstybs ir savivaldybi mons bei biudetins staigos, j administracinis teisinis statutas .. .104moni ir staig steigimas ir likvidavimas ...................................................................................105moni ir staig savarankikumo garantijos ................................................................................ 106

TEMA. PILIEIAI IR USIENIEIAI ........................................................................................... 107Administracins teisins piliei padties svoka ........................................................................ 107Piliei administracinis teisnumas ir veiksnumas .........................................................................107Pagrindins piliei teiss, laisvs ir pareigos vieojo administravimo srityje ............................ 108Usieniei administracinis teisinis statusas ................................................................................ 109Administracins teisins piliei teisi ir laisvi garantijos. Vieojo administravimo institucijvaidmuo, utikrinant piliei ir usieniei administracin teisin status ................................... 110

TEMA. VALSTYBS TARNYBA IR VALSTYBS TARNAUTOJAI ........................................111Valstybs tarnybos svoka ir rys ............................................................................................... 111Valstybs tarnybos pagrindiniai principai .................................................................................... 112

Valstybs tarnautojo svoka plaija ir siaurja prasmmis .........................................................113Valstybs tarnautoj klasifikavimas, j administracinis teisnumas ir veiksnumas ...................... 114Valstybs tarnautoj pareigybi lygiai ir kategorijos ................................................................... 115Pretendent valstybs tarnyb atranka ........................................................................................117Valstybs tarnautoj primimas ....................................................................................................117Valstybs tarnautoj teiss, pareigos ir ribojimai ......................................................................... 118Valstybs tarnautoj tarnybos vertinimas .....................................................................................119Valstybs tarnautoj karjera ......................................................................................................... 120Valstybs tarnautoj darbo umokestis ir kitos imokos ..............................................................121Valstybs tarnautoj mokymas ..................................................................................................... 122Valstybs tarnautoj atsakomyb ................................................................................................. 123

Valstybs tarnybos valdymas ........................................................................................................125Valstybs tarnautojo statuso praradimas ir atkrimas .................................................................. 126TEMA. NEVYRIAUSYBINS ORGANIZACIJOS ....................................................................... 127

3


4/182

Nevyriausybini organizacij samprata ........................................................................................ 127Nevyriausybini organizacij sistema Lietuvoje, j rys ........................................................... 128Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos dl nevyriausybini organizacij ........................130

Nevyriausybins organizacijos kaip administracins teiss subjektai, j administracinis teisnumasir veiksnumas ................................................................................................................................ 131

Nevyriausybini organizacij veiklos reglamentavimo ypatumai ................................................131

Nevyriausybini organizacij stat registravimas ....................................................................... 133Nevyriausybini organizacij veiklos kontrol, teisiniai j veiklos pasibaigimo pagrindai ........134SKYRIUS ............................................................................................................................................. 135VIEOJO ADMINISTRAVIMO FORMOS IR METODAI ................................................................135

TEMA. VIEOJO ADMINISTRAVIMO FORM IR METOD SAMPRATA IR RYS .... ....135Vieojo administravimo formos svoka ir form rys ................................................................135

Neteisins vieojo administravimo formos ................................................................................... 136Teisins vieojo administravimo formos ...................................................................................... 137Vieojo administravimo metod svoka ir rys .......................................................................... 138tikinimo ir prievartos metodai ..................................................................................................... 140Administraciniai ir ekonominiai metodai ..................................................................................... 141

TEMA. VIEOJO ADMINISTRAVIMO AKTAI ...........................................................................141Vieojo administravimo akt svoka, juridin reikm, bruoai ..................................................141Vieojo administravimo akt skirtumas nuo kit teiss akt ir dokument ................................. 142Vieojo administravimo institucij akt klasifikacija ...................................................................143Vieojo administravimo akt parengimo ir primimo tvarka ....................................................... 144Vieojo administravimo aktams keliami reikalavimai ir j nesilaikymo pasekms .................... 145Vieojo administravimo akt panaikinimo, pakeitimo ir sustabdymo tvarka ...............................146

SKYRIUS ............................................................................................................................................. 147VIEOJO ADMINISTRAVIMO TEISTUMO UTIKRINIMAS .................................................... 147

TEMA. TEISTUMO UTIKRINIMO VIEAJAME ADMINISTRAVIME BDAI ..................147Teistumo utikrinimo vieajame administravime svoka ........................................................... 147Kontrols, vykdymo, tikrinimo ir prieiros santykis .................................................................. 149

TEMA. VIEOJO ADMINISTRAVIMO KONTROL ..................................................................152Vieojo administravimo socialinis teisinis patikimumas ..............................................................152Vieojo administravimo kontrols svoka, rys, udaviniai ir pagrindiniai principai ................153Seimo (parlamentin) kontrol ..................................................................................................... 155Vykdomosios valdios institucij vykdoma vieojo administravimo kontrol ............................ 157Valstybs kontrol, jos udaviniai ir funkcijos .............................................................................158Valstybs kontrols institucij struktra, j galiojimai ............................................................... 159Vietos savivaldos institucij vykdoma kontrol ........................................................................... 160Audito samprata ir rys. Audito valstybinis reguliavimas .......................................................... 162

Valstybs audito tarnybos, j udaviniai, funkcijos bei veiklos organizavimas ...........................163TEMA. TEISMO KONTROLINS FUNKCIJOS VIEAJAME ADMINISTRAVIME ...............165Teismo kontrolini funkcij formos ir j vykdymo ypatumai ......................................................165Konstitucinis Teismas ir vieojo administravimo kontrol .......................................................... 169Bendrosios kompetencijos teism atliekama vieojo administravimo kontrol ........................... 170Teismo atskiroji nutartis ............................................................................................................... 173Administracini byl teisminis nagrinjimas ............................................................................... 175Administracins teiss paeidimo byl teisminis nagrinjimas ....................................................176Vieojo administravimo institucij, pareign ir kit valstybs tarnautoj neteist sprendim,veiksm ar neveikimo apskundimas teismui ................................................................................ 178Kvaziteismini institucij statusas ir veikla ................................................................................. 180

4


5/182

SKYRIUSADMINISTRACIN TEIS SAVARANKIKA TEISS AKA

TEMA. ADMINISTRACIN TEIS KAIP TEISS AKA

Konstitucinis valstybs valdios vaidmuo

Valstybs valdios esm ir struktra juridikai paprastai tvirtinta Konstitucijoje ir statymuose. Jigyvendinama remiantis statym leidyba, valstybs aparatu, materialiniais resursais, finansinmis lomis,tikinimo ir prievartos mechanizmais. Demokratin valstybs valdia ireikia gyventoj daugumos interesus irgyvendinama sutinkamai su valdi padalijimo, pagarbos mogaus teisms, vietos savivaldos pripainimo,teisins valstybs krimo ir kitais principais. I mint princip demokratinse alyse valstybs valdios esm

bei jos realizavimo proces geriausiai atskleidia valdi padalijimo teorija, nes istorin patirtis rodo, kadvalstybs valdi btina padalinti.

Pasaulio visuomenei valdi padalijimo principas inomas nuo sen laik. Jo esm ta, kad valstybsvaldia priklauso tautai, ji vieninga ir nedaloma, savarankika ir nepriklauso nuo kitos valdios. Kadangi

suvereniteto altiniu laikoma tauta, vadinasi jai turi priklausyti ir visa valdia. Lietuvos RespublikosKonstitucijos 2 straipsnyje tvirtinta, kad Lietuvos valstyb kuria tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Taireikia, kad Tauta deleguoja valstybs valdi valstybs valdios institucijoms, kurios sudaro valstybs aparat.

domus ir svarbus Lietuvos teisins minties istorijai ir tas faktas, jog dar XVI amiuje Lietuvoje buvokalbama apie valdi padalijim. ymus to meto veikjas, mokslininkas A. Volanas jau tada tvirtino, kadstatymai negali apsaugoti vieosios laisvs, jei nebus valdios, kas juos vykdo. Ianalizavus jo teiginius,darytina ivada, kad juose galima velgti valdi padalijimo idjos uuomazgas, tik jinai nebuvo pakankamaiaikiai isikristalizavusi, neturjo tam tikr sistemini rm, bet tos mintys tuo metu aikiai buvo novatorikosir savalaiks, jos atspindjo senovs graik idjas ir buvo aukliai t idj, kurios vliau pasklido po VakarEurop. Vliau princip savo darbuose tvirtino kitas ymus tarpukario Lietuvos teisininkas P. Leonas:Kiekvienoje valstybje esama trij valdios ri: a) statym leidiamoji valdia; b) valdia, kuri vykdodalykus priklausanius taut teisei; c) valdia, kuri vykdo dalykus, priklausanius civilinei teisei. Taip patreikmingos yra garsaus Lietuvos teiss apologeto M. Riomerio mintys valdi padalijimo doktrinos aspektu,kuri jis vadina valdios funkciniu suskirstymu: kartais yra kalbama apie valdios ar valdi suskirstym. Betmes inome, kad valstybje yra ir gali bti tik viena valdia. Taigi, galima kalbti apie valdios funkcijsuskirstym, arba, kitaip sakant funkcionalin valdios suskirstym, kuris yra toks: statym leidimas,administracija ir teismas.

Valdi padalijimas objektyviai ireikiamas nustatant valstybs institucij specializacij pagal veiklosris, kurioms suteikiama atitinkama kompetencija. Konstitucinis Teismas ne kart yra paymjs, jog valdi

padalijimo principas reikia, kad kiekvienai valdios institucijai nustatyta jos paskirt atitinkanti kompetencija,kuri lemia tos valstybs valdios vieta tarp kit valdios institucij, jos galiojim santykis su kit institucijgaliojimais. Taigi, kiekviena j turi apibrt veiklos srit, vykdo tam tikras konstitucines funkcijas.

Valstybs valdios kartu yra savarankikos ir nepriklausomos realizuodamos savo galiojimus. Kaip

minta anksiau, n viena i valstybs valdi negali vykdyti kitos funkcij Konstitucijoje tiesiogiai nustaiuskonkreios valstybins valdios institucijos galiojimus, viena valstybs valdios institucija negali i kitosperimti toki galiojim, j perduoti ar atsisakyti bei, kad tokie galiojimai negali bti apriboti ar pakeististatymu, bet jos taip pat negali funkcionuoti viena nuo kitos izoliuotos. Todl jos nuolat sveikauja,sudarydamos viening valstybs aparat.

Valstybs valdi realizuoja valstybs institucijos, kurias galima traktuoti kaip vieno medio akas.Neirint to, valding funkcij ir kompetencijos tarp j diferencijavimas neivengiamas, todl atitinkamaiegzistuoja trys valstybs institucij rys. I esms tai bdinga ir sovietinio laikotarpio valstybs aparatoorganizavimui darbo padalijimo principu. Buvo skiriamos valstybs valdios (taip vadinosi vis lygi Tarybos),valstybinio valdymo ir teismins institucijos. Po Nepriklausomybs atkrimo pereita prie valdi padalijimodoktrinos.

Vykdomosios valdios svoka

5


6/182

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teiss aktai nepateikia kategorijos vykdomoji valdiadefinicijos. Mokslinje literatroje teoretikai labai diferencijuotai j apibria. Rus teoretikas D.N. Bachrachvykdomj valdi apibdina kaip pilietins visuomens ir atskir jos nari interes utikrinimo ir apsaugosinstrument. Kitas rus mokslininkas A.B. Agapov pateikia tok vykdomosios valdios apibrim:Vykdomoji valdia sudaro viening hierarchikai pavaldi valstybs institucij sistem, gyvendinanivykdomj tvarkomj veikl realizuojant statymus ir postatyminius teiss aktus bei j realizavimokontrol. Pasak D.M. Ovsianko Kalbant apie vykdomj valdi, tai iai valstybs valdios riai priskirta

organizacin, vykdomoji tvarkomoji veikla, kuri statym pagrindu ir juos vykdant gyvendina valstybsnustatytos institucijos ir pareignai, su tikslu utikrinti kasdienin valstybs ir jos aparato funkcionavim. J.M.Kozlovas mano, kad Vykdomoji valdia kaip ir valstybinis valdymas tai ne atitinkam valstybs institucijsistema, o j gyvendinama tam tikros srities veikla, kurios rmuose atsiranda, keiiasi ir pasibaigiaadministracins teiss reguliuojami visuomeniniai santykiai. I.L. Bailo teigia, kad vykdomoji valdia valstybs valdios ris, ireikta vykdomosios valdios institucij sistema, kuri gyvendina visuomens reikalvaldym, utikrina jos vystym statym pagrindu ir savarankik vykdomojo tvarkomojo pobdiovalstybini valding galinim realizavim. Anot prof. S. Vanceviiaus vykdomoji valdia yra antrinvalstybs valdios aka, esanti universali, dalykin, organizacin ir skirta statym ir kit teiss akt vykdymuiutikrinti.

Pamint mokslinink suformuluotos definicijos visapusikai ir objektyviai neapibria kategorijosvykdomoji valdia. ie teoretikai vykdomosios valdios svok pagrinde sieja su viena jos vykdoma funkcija,kuri artimai susijusi su jos pavadinimu. Taiau kaip rodo atlikta funkcij analiz vykdomosios valdios funkcijspektras gana platus. Jos definicija taip pat turt apimti ir vykdomosios valdios poymius. Todl galimasakyti, kad vykdomoji valdia tai savarankika ir nepriklausoma, antraeil, organizacin, sisteminga,

postatymin, atstovaujamj institucij kontroliuojama valstybs valdios ris, kuri pasireikia vykdomosiosvaldios institucij veikla gyvendinant vieosios tvarkos ir visuomens saugumo utikrinimo, valdymo,mogaus teisi ir laisvi apsaugos, teiskros, vykdymo ir jurisdikcin funkcijas, kuri realizavimo ribas beivykdomosios valdios organizavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus nustato administracins teissnormos.

Vykdomosios valdios poymiai

Kuriant teisin valstyb labai svarbu isiaikinti ne tik valstybs valdios, bet ir kiekvienos jos ries, pirmiausia labiausiai sudtingos ir maiausiai Lietuvos mokslinje literatroje ityrintos vykdomosiosvaldios esm. Valdi padalijimo principas sudaro prielaidas naujam valdymo praktikoje socialinio reikinio,vadinamo vykdomoji valdia, analizei. Jos analiz reikt pradti nuo io objektyvaus socialinio reikinio

poymi ir funkcij iskyrimo. Btent poymi ir funkcij visuma leis pilnutinai j apibdinti. ios valdiospoymius isamiai analizuoja rus profesorius J. M. Kozlovas. Jis skiria iuos vykdomosios valdios poymius:

1) vykdomoji valdia charakterizuojama kaip savarankika valstybs valdios ris, glaudiai susijusi sujos statym leidiamja ir teismine rimis. Valdi padalijim negalima suabsoliutinti, pripastant kiekvienosvaldios ries pilnutin ir visapusik nepriklausomyb. Visos jos tarpusavyje susijusios ir negali egzistuotiviena be kitos, taiau negalima sukoncentruoti dvi valdios ris vienose rankose;

2) vykdomoji valdia nepriklausoma, bet tik funkcine ir kompetencijos prasmmis. Jos funkcijossusijusios su teiss akt gyvendinimu praktikoje valstybs mastu, dl ko panaudojama dalis jai skirt valstybsvalding galinim. Kita dalis toki galinim suteikiama statym leidiamajai ir teisminei valdioms;

3) vykdomoji valdia neatskiriamas valstybs aparato, sukurto valdi padalijimo doktrinos pagrindu,atributas. Ji visada egzistuoja kartu su statym leidiamja ir teismine valdiomis bei artimai su jomis

bendradarbiauja gyvendinant valstybs udavinius ir funkcijas;4) vykdomoji valdia, kaip bet koks kitas valding galinim pasireikimas, utikrina galimyb daryti

atitinkam poveik asmen veiklai, elgesiui bei priversti savo valiai paklusti kitus. Jos skiriamasis bruoas yratas, kad ji turi specifin vykdomosios funkcijos pobd;

5) vykdomoji valdia kaip valstybs valdios ris negali bti tapatinama su valstybine veikla.Atitinkama tokios veiklos ris ne pati vykdomoji valdia, o jos praktins realizacijos forma. Vadinasi,vykdomoji valdia nesutampa su vykdomja veikla. Valdia esminis tokios veiklos apibdinimas, jos funkcinio

nukreipimo ir kompetencijos nustatymo, t. y. bazinio pobdio kategorija. Todl vykdomoji valdia negali btitapatinama ir su vieuoju valdymu (administravimu), kuris visada charakterizuojamas kaip tam tikra valstybinsveiklos ris;

6


7/182

6) vykdomoji valdia apibdinama kaip ypatinga valstybs valdios ris, kuri savo esme yra teisstaikomoji. Tai jos principinis poymis ir paskirtis. Vis dlto iuo atveju turima omenyje ypatingo pobdioteiss taikym. Teisminei valdiai taip pat bdingas teiss taikymas, bet teismai taiko teiss aktus tik atsiradusnegatyviems reikiniams, t. y. tada, kai paeidiami t teiss akt reikalavimai ir ikyla teismins prievartos

btinyb. Vykdomajai valdiai pagrinde bdingas pozityvus teiss taikymo pobdis, t. y. tiesioginis teiss aktnurodym vykdymas, siekiant utikrinti jos kompetencijoje esani institucij normal ir efektyv darbekonomikos, socialins - kultrins ir kitose vieojo gyvenimo sferose;

7) vykdomoji valdia turi teiss akt nustatyt subjektin iraik. Tai reikia, kad j gyvendina specialssubjektai, kuriems suteikiama vykdomojo pobdio kompetencija. Tai vienas i valdi padalijimo doktrinai

bding bruo. Vykdomj valdi valstybs aparate atstovauja vykdomosios valdios institucijos. Akivaizdu,jog jomis negali bti nei statym leidiamosios, nei teismins valstybs valdios institucijos. Vykdomosiosvaldios subjektai sudaro viening vykdomosios valdios subjekt sistem;

8) vykdomoji valdia organizuojama ir gyvendinama vadovaujantis konstitucija. Pavyzdiui, LietuvosRespublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje tvirtinta, kad valdios galias riboja Konstitucija. inuostat pltoja Konstitucijos 84, 94, 105 ir 108 straipsniai, nustatantys atitinkamai Seimo, RespublikosPrezidento ir Vyriausybs galiojimus bei Teismo funkcijas". Taigi, statymai ir kiti teiss aktai detalizuojaveiklos kryptis, funkcij ir kompetencijos diferencijavim ne tik tarp valstybs valdi, bet ir tarp vykdomosiosvaldios institucij;

9) vykdomosios valdios realizacijos procesui bdingas organizacinis aspektas. Organizavimas reikia,kad visas vykdomosios valdios aparatas utikrina statym vykdym praktikoje. Taip pat is aparatas turi btiypatingu bdu organizuotas (pavyzdiui, nustatyta vykdomosios valdios institucij sistema, kiekvieno joslygmens kompetencija ir t. t.);

10) vykdomajai valdiai bdinga tai, kad jos tiesioginiame pavaldume randasi visi esminiai valstybsvaldios atributai: finansai, svarbiausios komunikacijos priemons, kariuomen ir kitos jgos struktros.

Mokslinje literatroje vykdomoji valdia kartu apibriama ir kaip administracin valdia. Rusmokslininko D.N.Bachrach darbuose vartojama kategorija administracin (vykdomoji) valdia. Adekvaikategorij vartoja ir rus mokslinink V. M. Manochin, J. S. Adukin, Z.A. Bagiajev kolektyvas. Jdarbuose sutinkama formuluot vykdomoji valdia (arba kitaip administracin). Toks i kategorijtraktavimas inicijuoja klausim: ar svoka administracin valdia nra tapati terminui vykdomoji valdia.

Norint atsakyti klausim reikia ianalizuoti, kokie poymiai bdingi administracinei valdiai. D. N.

Bachrach j charakterizuoja sekaniai:1) administracinei valdiai bdingas antraeilikumas, pavaldumas, priklausomyb nuo aukiausiosvaldios (statym leidiamosios);

2) kitas administracins valdios poymis jos organizacinis pobdis. Ji utikrina valstybs funkcij irudavini realizavim socialinje kultrinje, ekonominje ir administracinje politinje sferose.Administracins valdios pagalba politins problemos transformuojamos organizacines. Jinai privalo apjungti

piliei pastangas utikrinti tvark tiek normaliomis, tiek ekstremaliomis slygomis;3) administracin veikla tai sisteminga, nepertraukiama organizacija, nukreipta socialins sistemos

isaugojim, jos stiprinim bei vystym;4) administracin valdia turi universal pobd laike ir erdvje, t. y. gyvendinama visur, kur

funkcionuoja moni kolektyvai. Jinai tiesiogiai organizuoja krato apsaug, garantuoja valstybs saugum irviej tvark, atlieka bendro pobdio nevyriausybini organizacij valdym (j registracija, licencijavimas,

mokesiai, kontrol) bei teiss norm pagalba daro tak asmenims ir organizacijoms. Vykdydama auktesnijinstitucij priimtus teiss aktus jinai dar gyvendina teiskros ir jurisdikcin funkcijas ( skiria administracinesnuobaudas, nagrinja asmen praymus, skundus, pareikimus ir pan.). Administracin valdia naudodamateiss akt nustatytus moni valios poveikio bdus, utikrina j veiklos organizavim bei tvark visuomenje;

5) esminis administracins valdios poymis jos tiesioginiame pavaldume esantys miliniki vairiresurs kiekiai teisiniai, informaciniai, ekonominiai, techniniai, ideologiniai, organizaciniai. Jojesukoncentruota faktin valstybs galia, nes tik jinai suteikia konkretiems subjektams atitinkamas teises beiskiria jiems resursus;

6) turdama savo inioje didiulius iteklius, administracin valdia tiesiogiai j nenaudoja, nes jinegamina produkcijos, negydo ir nemoko. Jinai disponuoja moni veiksmais, gamtiniais ir kitais resursais, kadorganizuoti gamyb, vietim, sveikatos apsaug ir pan;

7) tiesioginiame administracins valdios valdyme randasi krato apsaugos pajgos, policija, valstybssaugumas bei specialios prievartos staigos. Administracins valdios subjektai naudoja j kompetencijai

priskirt neteismin administracin prievart. Prievarta galimyb administracine tvarka savarankikaigyvendinti fizines, organizacines ir kitas prievartos priemones svarbus administracins valdios poymis;

7


8/182

8) inoma, kad ir statym leidiamoji, ir teismin valdios ne disponuoja organizacine vienybe,hierarchija, emesnij valdymo lygmen pavaldumu auktesniesiems. Skirtingai nuo kit valdi,administracin valdia organizacikai vieninga, jos emesnieji lygmenys pavalds auktesniesiems, jinaidalinama hierarchinius lygmenis;

9) tiesiogin kasdienin vairi socialini ryi organizacija, realus prievartos gyvendinimas reikalaujadidelio aparato darbuotoj skaiiaus. Neabejotina, kad administracinio aparato sudtis, skaiius asmen,usiimani administracine veikla, kartu pamus ymiai virija bendr vis kit valstybs institucij darbuotoj

skaii. Administracins valdios realizavimas reikalauja didelio specialist skaiiaus ir racionalaus darboorganizavimo. Pagrindin administracijos figra valstybs tarnautojas. Administracin valdia valstybstarnautoj valdia;

10) administracin valdia traktuojama kaip antraeil lyginant su statym leidiamja, kadangiatstovaujamoji valdia nustato jos struktr, jos institucij galiojimus, net jeigu vykdomosios valdios nejustiesiogiai renka tauta (pavyzdiui, Respublikos Prezident). Vykdomosios valdios institucij leidiami teissaktai yra postatyminiai, nes jie tikslina, detalizuoja, taiko konkreiu atveju statym. Administracijos veiksmainegali prietarauti statymui, nes ji yra jo vykdytoja;

11) teisins valstybs slygomis pastebimai keiiasi vykdomosios valdios veiklos apimtis ir kontrol. Jinepavaldi kitoms valdioms, savarankika, taiau j turi teis kontroliuoti visos funkcionuojanios valstybsvaldios: ir parlamentas, ir teismai, ir kitos institucijos, nepriklausanios nei vienai i trij valstybs valdiosri (pavyzdiui, prokuratra, Valstybs kontrol ir kt.). Lietuvoje didiuliai kontrols galiojimai priklausoLietuvos Respublikos Seimui, taip pat ir Respublikos Prezidentui, uimaniam ypating viet Lietuvos valdi

padalijimo sistemoje.Kaip matyti, administracin valdia pasiymi analogikais poymiais kaip ir vykdomoji valdia, taiau

D.N. Bachracho nuomone administracinei valdiai bdingi pirmi devyni poymiai, o paskutiniai du priklausojos brandiai atmainai - teisins valstybs vykdomajai valdiai. Tai suponuoja mint, kad teisins valstybskrimo procese administracin valdia transformuojama vykdomj valdi, nes jos poymi spektras

papildomas dviem naujais poymiais, btent, ji tampa postatymin ir kontroliuojama. V.S.etverikov paymi, jog vykdomoji valdia netapati administracinei, kadangi pastaroji tai, vis pirma, neteismins, t.y.administracins prievartos realizavimas. Nors minti autoriai i dalies diferencijuotai apibdina ias dvikategorijas, taiau vis dlto galima daryti bendr ivad, jog terminas administracin valdia nra tapatussvokai vykdomoji valdia.

Vykdomosios valdios funkcijos

Norint visapusikai ir objektyviai charakterizuoti vykdomj valdi bei suformuluoti jos apibrim vientik poymi iskyrimo ir j analizs nepakanka, - btinas ir vykdomosios valdios funkcij tyrinjimas.Visuotinai pripainta, kad statym leidiamoji valdia atlieka koordinavimo ir kontrols funkcijas, ovykdomoji valdia vykdomj ir postatymin. Taiau vairiapusika vykdomosios valdios veikla rodo, kad

jos esm nemanoma sutalpinti odio vykdymas rmus.Vykdomosios valdios funkcijos tai vykdomosios valdios veiklos tikslai, kuriuos valstyb kelia

vykdomajai valdiai, ir svarbiausios jos veiklos kryptys, ir teisins priemons (pareigos ir galiojimai), kuriosnaudojamos ikeltiems tikslams pasiekti. Kiekviena vykdomosios valdios funkcija turi savo veiklos sfer irkaip taisykl gyvendinama remiantis atitinkamais metodais. Joms bdingas savarankikumas, giminikumas ir

pakartotinumas. Funkcijos atspindi vykdomosios valdios veiklos turin bei jos esm. Vykdomosios valdiosstruktra ir ypatumai tokie, kad detali j analiz duoda pagrind kalbti apie du jos funkcij lygmenis

pagrindin ir papildom.Pagrindinis vykdomosios valdios funkcij lygmuo apima svarbiausias jos funkcijas, turinias globalin

reikm visuomens gyvenimui ir kylanias i substancins jos prigimties.Pagrindinis lygmuo apima tris svarbiausias vykdomosios valdios funkcijas. Pirmoji funkcija vieosios

tvarkos ir visuomens saugumo utikrinimo funkcija - nustato svarbiausias j realizuojani institucij veikloskryptis. Tiesiogiai i funkcija reglamentuota Konstitucijoje, Vyriausybs ir Policijos veiklos statymuose beikituose teiss aktuose. Vieoji tvarka ir visuomens saugumas sudaro vis asmen normalaus socialiniogyvenimo bei valstybini, nevyriausybini ir privai organizacij veiklos fundament. ios funkcijos

nepakankamas vykdymas pasireikia administracini nusiengim, sanitarini, ekologini ir kit taisyklipaeidim skaiiaus didjimu, valstybs ir savivaldybi turto vieosiose vietose gadinimu ir pan. Vykdomosiosvaldios vieosios tvarkos apsaugos ir visuomens saugumo utikrinimo funkcija vaidina svarb vaidmen, nes

8


9/182

netinkamas jos vykdymas neigiamai atsiliepia kit valstybs veiklos srii, btent, ekonomikos, finans,kultros, vietimo, socialinio aprpinimo ir pan. valdymui.

Kit nagrinjamos funkcijos pus sudaro nacionalinio saugumo utikrinimas, kuris vadovaujantisLietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymo 1 straipsnio 2 dalimi apibriamas kaip Tautosir valstybs laisvos ir demokratins raidos slyg sudarymas, Lietuvos valstybs nepriklausomybs, josteritorinio vientisumo ir konstitucins santvarkos apsauga ir gynimas. Ji apima mogaus ir pilieio teises,laisves ir asmens saugum, valstybs nepriklausomyb, konstitucin santvark ir kitus nacionalinio saugumo

objektus. i funkcijos pus utikrina valstyb, jos nacionalinio saugumo bei gynybos ir kitos institucijos, o taippat pilieiai, j bendrijos ir organizacijos.

Antroji vykdomosios valdios pagrindin funkcija valdymo. Ji nustato viej institucij veiklvadovaujant ekonomikai, finansams, kultrai, vietimui, sveikatos apsaugai, krato gynybai bei vidiniams irioriniams valstybs reikalams. Konstitucijos 94 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs (toliau Vyriausyb)statymo 22 straipsniuose nustatytos kai kurios sritys, kuriuose valdym gyvendina Vyriausyb. Pavyzdiui,Vyriausybs statymo 22 straipsnio 3 ir 11 punktai gana aikiai pabria aukiausios vykdomosios valdiosinstitucijos valdymo aspekt: Vyriausyb koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl beiorganizuoja valdym auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose. i Vyriausybs veikla yra valdymo

pobdio, gyvendinama nepertraukiamai vykdant statymus.Vieajam administravimui kaip vykdomosios valdios institucij veiklai kartu bdinga ir tvarkomojo

pobdio veikla. Vykdomosios valdios institucijos charakterizuojamos ne kaip pasyvios statym,atstovaujamj arba auktesnij vykdomosios valdios institucij valios vykdytojos, bet ir kaip institucijos,disponuojanios valdingais galinimais, savo iniciatyva priimanios valdingus sprendimus bei valdingsprendim pagalba reaguojanios valdymo aplinkos pasikeitimus.

Vykdomosios valdios institucij tvarkomj veikl negalima priepastatyti vykdomajai. Vieajameadministravime vykdym ir paliepimus (sakymus) tenka analizuoti kaip dvi vieno reikinio puses: vykdydamosstatymus, vykdomosios valdios institucijos savo paliepimais (sakymais) paleidia judjim visadministracin main. Todl teisinje literatroje vieasis administravimas traktuojamas kaip vykdomoji tvarkomoji veikla. Kategorija vykdomoji tvarkomoji veikla absoliuiai charakterizuoja vykdomj valdigyvendinant jai valdymo funkcij.

Treia, svarbia vykdomosios valdios funkcija laikoma mogaus teisi ir laisvi apsaugos funkcija.mogaus teiss ir laisvs yra aukiausia vertyb, kuri apsauga pagrindin valstybs ir jos institucij pareiga.

i funkcija tvirtinta Konstitucijoje ir kituose teiss aktuose, kurie reguliuoja atitinkam vykdomosios valdiosveiklos srii valdym. Vykdomoji valdia, realizuodama valstybs politik, turi sudaryti slygas,utikrinanias tinkam mogaus teisi ir laisvi apsaug. Jai gyvendinant i funkcij svarbiausia mogausteisi apsaugos mechanizmo dalis yra policija.

Antrj vykdomosios valdios funkcij lygmen sudaro papildomos funkcijos, kurios artimai susijusios su pagrindinmis funkcijomis. Antrojo lygmens vykdomosios valdios funkcijos - teiskros, vykdomoji ir jurisdikcin naudojamos kaip organizacins technins funkcijos, realizuojant ios valdios riespagrindines funkcijas.

Vykdomosios valdios papildoma funkcija visuotinai pripastama teiskros funkcija, kuri pasireikiaios valdios ries institucij valdymo akt leidyba. Jeigu statymus priima Seimas, tai postatyminius teissaktus leidia vykdomosios valdios institucijos. Sutinkamai su Konstitucijos 95 straipsnio bei Vyriausybsstatymo 37 straipsnio 1 dalyse reglamentuotomis nuostatomis Lietuvos Respublikos Vyriausyb valdymo

reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus. Tendencija tokia, jog pastaruoju metu daugumos vykdomosios valdios institucij leidiam valdymo akt skaiius didjaaritmetine progresija. Leisdamos teiss aktus vykdomosios valdios institucijos savo kompetencijos ribosefaktikai pratsia statym leidiamosios valdios veikl.

Kita turinti svarbi praktin reikm vykdomosios valdios papildoma funkcija vykdomoji. Ji pasireikia tuo, kad vykdomosios valdios institucijos utikrina teiss norm, tvirtint statymuose ir postatyminiuose teiss aktuose, realizavim. Vykdomosios valdios institucijos savo galiojim pagalbautikrina normatyvini paliepim (sakym) taikym arba reikalui esant juos dar papildomai konkretizuoja.Svarbiausiu teiss taikymo veiklos elementu pripastamas valdymo sprendimas valdingas individualus aktas(odinis arba raytinis), adresuotas asmeniui ir isprendiantis konkrei problem. Vykdomosios valdiosteiss taikymas yra nuolatin, kasdienin, praktin veikla, turinti krybin, organizacin pobd. is aspektascharakterizuoja vykdomosios valdios vykdomj funkcij kaip funkcij, kuri tiesiogiai susijusi su kiekvienos

pagrindins vykdomosios valdios funkcijos realizavimu.Ypatingas vaidmuo realizuojant vykdomosios valdios pagrindines funkcijas tenka jurisdikcijai, kuri

gyvendina jos institucijos. Vykdomosios valdios jurisdikcin funkcija suprantama kaip jos institucij veikla,

9


10/182

taikant pilieiams ir valstybinio valdymo aparato darbuotojams administracines, drausmines ir materialinessankcijas u padarytus paeidimus. Toki jurisdikcini poveikio priemoni sistema utikrina operatyv,savalaikik, objektyv ir efektyv vieosios tvarkos arba mogaus teises ir laisves paeidusi asmennubaudim. Svarbi reikm vykdomosios valdios jurisdikcin funkcija turi utikrinant mogaus teises irlaisves. Vykdomosios valdios jurisdikcin funkcija utikrina efektyvi vieosios tvarkos apsaug, labiaukokybik ir disciplinuot vieojo administravimo institucij darb, operatyvi ir patikim mogaus teisi irlaisvi apsaug.

Administracins teiss teorijoje pateikiamos ir kitos vykdomosios valdios funkcij klasifikacijos. V.P.Salnikov skiria tris vykdomosios valdios funkcij grupes, kategorijas: bendras, utikrinanias ir specialias.Bendroms funkcijoms priskiriamos tokios kaip organizavimas, koordinavimas, planavimas, prognozavimas,informacija, teisinis reguliavimas ir kontrol. Vykdomosios valdios utikrinimo funkcijoms reikt,

pirmiausia, priskirti tas, kurios ne tiesiogiai, o tarpikai padeda pasiekti bei isprsti joms keliamus tikslus irudavinius. (materialinis techninis ir finansinis aprpinimas, resurs paskirstymas, personalo valdymas,vairios aptarnavimo rys ir t. t.). Specialiomis vykdomosios valdios funkcijomis reikt laikyti ias:teiskros, valdymo, utikrinanias piliei bei valstybs tarnautoj teisi ir laisvi socialin teisin apsaug,vieosios tvarkos palaikymo ir kt.

Rus administracins teiss teoretikai (D.M.Bachrach ir L.V.Truchanovi) dar skiria bendrasvykdomosios valdios funkcijas, kurios diferencijuojamos sistem orientuojanias (prognozavimo, planavimo,norminio reguliavimo, metodinio vadovavimo), sistemos utikrinimo (personalo, materialines technines,finansines, organizacines struktrines, informacines, teiss taikymo utikrinimo) ir sistemos operatyvausvadovavimo (tiesiogins veiklos reguliavimo, apskaitos, kontrols, vertinimo ir poveikio priemoni taikymo).

D.M.Ovsianko nuomone, vykdomosios valdios struktroms bdingos ios funkcijos: prognozavimas, planavimas, valdaniosios ir valdomosios posistemi organizavimas, teisinis reguliavimas, bendrasvadovavimas ir operatyvin tvarkomoji veikla; iankstin ir einamoji koordinacija; kontrol; materialini finansini ir kitoki priemoni apskaita; informacinis aprpinimas ir informacin analitin veikla; metodinisvadovavimas, materialinis techninis, finansinis aprpinimas ir t. t. Taigi, galima teigti, jog i tyrintoj(V.P.Salnikov, D.M.Bachrach ir L.V.Truchanovi, D.M.Ovsianko) pateiktos vykdomosios valdios funkcijklasifikacijos i dalies sutampa.

Vykdomoji valdia ir administracin teis

Pateikta trumpa vykdomosios valdios poymi ir funkcij analiz leidia sprsti apie jos veiklos apimt, jos tak visuomenei ir socialiniams procesams, taip pat apie tai, kad vykdomosios valdios galiojimaidiferencijuoti, atsivelgiant reguliavimo sferas.

Valdi padalijimo doktrinos evoliucijos procesas susiklost taip, kad kiekviena i i valdi siejama suatitinkama teiss aka. Tenka pastebti, jog su vykdomj valdia ypa glaudiai susijusi administracin teis,kuri nustato ios valdios ries teisin reglamentavim. Tai patvirtina ir mokslinje literatroje skirtingmokslinink pateikiami administracins teiss apibrimai. Pavyzdiui, J.A. Tichomirov rao, jog Btentadministracin teis reguliuoja specialaus aparato vykdomosios valdios institucij organizavim ir veikl[]. Analogikai mano ir kitas rus mokslininkas A. P. Korenev: Administracin teis yra viena i

pagrindini teiss sistemos ak, kadangi ji skirta reguliuoti vairius visuomeninius santykius paiojevairiaspusikiausioje socialinje sferoje vykdomosios valdios veiklos sferoje. Angl konstitucins iradministracins teiss tyrintojas John Adler teigia, kad Administracin teis siejama su vykdomja valdia irgali bti skirstoma konkreias sritis, pavyzdiui, sveikatos apsauga, apsirpinimas bstu, vietimas, kiekvienai kuri gali bti studijuojama atskirai.

Taigi, administracin teis yra viena i pagrindini valstybs teiss sistemos ak, o administracinteiskra tarnauja paios gausiausios valdios ries vykdomosios valdios sudarymo ir funkcionavimoteisiniu pagrindu bei ji kaip teiss aka reguliuoja ypating grup visuomenini santyki, kurie reglamentuojaasmen teises ir pareigas santykiuose su vykdomosios valdios atstovais, savivaldybi institucijomis, sumoni, staig ir organizacij administracija, nustato vykdomosios valdios institucij sistem, struktr,galiojimus, principus bei jos veiklos metodus ir formas.

Paskutiniajame XX amiaus deimtmetyje vyk socialiniai pasikeitimai turjo atitinkam poveik ir

administracins teiss reguliuojamiems visuomeniniams santykiams. Sumajo tiesioginis kai kuri vieojogyvenimo sfer valstybinis reguliavimas, vis pirma ekonomini proces. Vykdomos ekonomins reformos,orientacija rinkos santyki vystym turjo takos pai valdymo santyki reguliacijos form pasikeitimui.Radikali politini ir socialini ekonomini reform, susijusi su rinkos santyki vystymu, privatizacijos,

10


11/182

vietos savivaldos pltros bei kiti procesai reikalauja ne tik valstybs paramos ir apsaugos, bet ir valstybinioreguliavimo, todl administracins teiss vaidmuo ne tik ilieka, bet darosi vis reikmingesnis.

Administracins teiss kaip vykdomosios valdios teisinio palydovo paskirtis isaugoma ir valstybsinstitut reorganizavimo etape. Negalima tvirtinti, kad bendrame kontekste sumajo jos apimtis. Prieingailaikas nuo laiko pastebima tendencija iplsti postatymini administracins teiss norm baz Vyriausybs ircentrini vykdomosios valdios institucij lygmenyje. I principo staigus valstybinio sektoriaus sumainimas(ypa ekonomikos sferoje) nereikia atsisakymo nuo administracinio teisinio reguliavimo. Keiiasi jos

turinys, metodai, taiau administracin teis nepraranda vieno i svarbiausi visuomenini santyki teisinioreguliatoriaus vaidmens. Apie tai liudija, pavyzdiui, vairi program rengimas, administracin teritorinreforma, regionin politika ir pan. Btina pabrti aktyv administracins teiss vaidmen stiprinant teisinioreimo apsaugos mechanizm nuo paeidim vykdomosios valdios funkcionavimo sferoje, dl ko tobulinamiadministracins atsakomybs ir administracinio proceso institutai.

iuolaikin administracin teis isaugo savarankikos teiss akos poymius, kuri glaudiai susijusi suviena i valstybs valdios ri. Vykdomoji valdia kaip ir bet koks valstybs valdios pasireikimas reikalaujaatitinkamo teisinio reguliavimo, kurio paiekos neivengiamai siejamos su administracine teise. Ji praktikairealizuojama visuomenini santyki rmuose, kuriuos reguliuoja administracins teiss normos. Administracinteis nustato vykdomosios valdios pasireikimo ribas iorje. Tokia pozicija liudija apie tai, kad iriuolaikinmis slygomis administracinio teisinio reguliavimo tiesioginis objektas vykdomojo pobdioveikla.

Kaip jau minta anksiau administracin teis kartu su konstitucine, baudiamja ir civiline teise yraviena i pagrindini Lietuvos teiss sistemos ak. Tai pirmiausia paaikinama tuo, kad administracin teis tai btent ta teiss aka, kuri reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandanius vykdomosios valdiosrealizavimo procese (kartais j vadina administracine valdia), kuri yra viena i Lietuvos Respublikosvalstybs valdios ri. Taigi, vykdomoji valdia yra svarbiausiu anksiau mintos Lietuvos teiss akosfundamentu.

Vykdomosios valdios veiksmingumo pagrindins problemos

1993 m. gruodio 14 d. Seimas prim nutarim Nr. I-331 Dl teisins sistemos reformos metmen ir j

gyvendinimo, kuriame akcentuojama, kad Lietuvoje funkcionuojanti teisin sistema neatitinka Europos aliteiss standart, o i dalies valdi pasidalijimo principo. Nuo io nutarimo primimo prajus penkeriemsmetams, per kuriuos nebuvo pasiekta norim rezultat teisins sistemos reform srityje, 1998 m. birelio 25 d.Seimas prim nauj Teisins sistemos reformos metmen redakcij, taiau nei pirmojoje, nei vlesnjeTeisins sistemos reformos metmen redakcijose nenumatyta aikiau reglamentuoti valstybs valdios ir josstruktros ne tik konstitucinius, bet ir kitus jos legitimacijos klausimus.

Konstitucijoje tiesiogiai netvirtinta valdi padalijimo doktrina bei kaip savarankikos valstybs valdiosrys nra iskirta n viena valstybs valdia. Visos jos pateikiamos kaip institucijos, kurias charakterizuojaatitinkami Konstitucijos skirsniai. Jeigu Konstitucijos V skirsnis Seimas pakankamai aikiai reglamentuoja josudt ir kitus Seimo kaip atstovaujamosios bei statym leidiamosios institucijos teisins padties klausimus,tai Konstitucijos VII skirsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb netiesiogiai skirtas tik vienai vykdomosiosvaldios institucijai ir visikai nereglamentuoja vykdomosios valdios kaip savarankikos valdios ries

paskirties ir struktros.Respublikos Prezidento teisins padties neaikumas vykdomosios valdios atvilgiu riboja galimyb

diferencijuoti jo galiojimus valdi padalijimo doktrinos aspektu. I vienos puss Prezidento kontrol perdaug silpna ir sporadika, i kitos - Prezidentui tenka pernelyg didiul reikal vykdomosios valdios sferojeapimtis, kas neivengiamai siaurina Vyriausybs funkcijas.

Konstitucijos 94 ir Vyriausybs statymo 22 straipsniuose nepaminti Vyriausybs galiojimai aliesekonomikos, technologij, gamybos bei rinkos vystymo sferose. Pagrindinis dmesys sukoncentruotas tiesvalstybs biudetu, atskir pareign skyrimo bei institucij steigimo nustatymu. Kokius galiojimusVyriausyb turi nacionalinio saugumo ir krato apsaugos, gamtos itekli naudojimo, aplinkos apsaugos,mokslo bei kitose sferose, o taip pat kokiais tikslais vykdoma finans, kredit ir pinig politika, kokiosekonomins politikos kryptis realizuoja Vyriausyb nei Konstitucijoje, nei Vyriausybs statyme nenurodyta.

Vyriausybs galiojimus iose srityse paprastai reglamentuoja atitinkami statymai (pavyzdiui, LietuvosRespublikos nacionalinio saugumo pagrind, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir kiti statymai). Todljos kompetencija labai idarkyta, pakrikusi, nevieninga ir silpnai ivystyta.

11


12/182

Vyriausybs santykiuose su Seimu nra reikiamo suderinamumo statym leidybos procese. NorsVyriausyb teikia pasilymus dl statym leidimo ir Seimo sesijos darb programos projekt, taiau j tvirtinaSeimo valdyba. Prioritetini krypi nustatymo ir bendro statym leidimo plano neturjimas bei Seimo naritiesiogiai teikiami statym projektai, kurie nebuvo aprobuoti Vyriausybje ir suderinti su kitomis vykdomosiosvaldios institucijomis, veda prie to, jog komplikuojamas statym taikymas praktikoje, nes vykdomosiosvaldios institucijos nespja nustatytu laiku parengti ir priimti j gyvendinimui reikalingus postatyminiusteiss aktus.

Viena i aktualiausi problem - iki iol teisikai nesureguliuoti santykiai tarp Vyriausybs ir kitvykdomosios valdios institucij. iame kontekste neisprsti centrini vykdomosios valdios institucijmetodinio vadovavimo, koordinavimo, kontrols, priimam teiss akt panaikinimo, j tarpusavio

bendradarbiavimo klausimai bei neapibrtos i institucij veiklos reguliavimo ribos.Tobulintinas Seimo priimt statym, Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt gyvendinimo bei vykdymo

kontrols mechanizmas, nes svarbiausia lieka visos vykdomosios valdios institucij sistemos principinorientacija statym realizavim. Nors Vyriausyb per ministrus, Vyriausybs staig vadovus ir apskriivirininkus kontroliuoja, kaip ministerijose, Vyriausybs staigose ir apskrii virinink administracijosegyvendinami statymai, Vyriausybs nutarimai ar kiti teiss aktai, taiau tokia kontrols forma akivaizdiainra visikai efektyvi. Teiss akt taikymo praktikoje danai pasitaiko atvej, kai nuo statymo ar Vyriausybs

priimto teiss akto sigaliojimo momento jisai negali bti vykdomas, kadangi Vyriausyb arba centrinsvykdomosios valdios institucijos nustatytu laiku nepriima j gyvendinimui reikalingus lydiniuosius teissaktus. Jie juridikai laikomi sigalioj, taiau realiai praktikoje negali bti taikomi.

Prezidento, Seimo, Vyriausybs, ministerij ir kit vykdomosios valdios struktr apaugimaskomitetais, komisijomis bei tarybomis veda prie vien institucij hipertropfijos ir bazini institucij realausvaidmens mainimo. Labiau produktyvi vykdomosios valdios institucij koordinavimo funkcijos utikrinimoforma ministerij ir Vyriausybs staig koordinavimo vaidmens didinimas, kas leist sumainti Vyriausybskomitet, komisij ir taryb prie Vyriausybs arba kit vykdomosios valdios institucij skaii. Taip patreikt sprsti komisij ir taryb, kurios savo funkcine paskirtimi ir vidine organizacine struktra yra artimosVyriausybs staigoms arba staigoms prie ministerij, reorganizavimo klausimus.

Administracins teiss esm, socialin prigimtis, samprata, dalykas ir reguliavimo metodas

Teis - sudtingas visuomeninis reikinys, kur slygikai galima suskirstyti tris elementus: pirmasis -teisins idjos, teisin smon, antrasis - teiss normos ir treiasis - visuomeniniai santykiai, kuriuos reguliuojaios normos, tam tikra teisin tikrov. ie trys elementai glaudiai susij, lemia vienas kit, taiau vairioseteiss teorijose kiekvieno vaidmuo ir reikm vertinama skirtingai.

Lietuvoje teiss mokslas daniausiai remiasi normatyvistiniu poiriu teis - yra teiss akos, iossudarytos i teiss institut, o ie jungia teiss normas. Taiau ypa pastaruoju metu, kai vyksta normini teissakt kaita, atrandama nemaai sprag ir kolizij, teisininkas neturt apsiriboti vien statym studijavimu, oremtis ir teiss teorija bei atsivelgti tikrj padt.

Valstybs teiss skirstymo teiss akas pagrindas yra:1) teisinio reguliavimo objektas (dalykas);2) teisinio reguliavimo metodas.Pagal iuos poymius skiriama ir administracins teiss aka. Taigi, siekiant apibrti administracins

teiss svok, pirmiausiai reikia nustatyti, kokius visuomeninius santykius reguliuoja ios teiss normos ir kaippasiekiama teisinio reguliavimo tiksl.

Teisinio reguliavimo objektas - tai tas socialinis moni elgesys, kuriam daromas poveikis teissnormomis. Socialinis elgesys tai moni tarpusavio santykiai, kuri pagrindu mons siekia apsaugoti irgyvendinti savo teises ir interesus. iuo atvilgiu socialinis elgesys, visuomeniniai santykiai arba monisantykiai i esms yra sinonimikos svokos, todl jas vartosime atsivelgdami tai, kuri i j informatyvesnkonkretaus konteksto poiriu.

Teiss normos reguliuoja ne visus moni santykius, o tik reikmingiausius apsaugoti ar gyvendintimogaus teises.

Administracin teis reguliuoja:1) moni santykius, atsirandanius valdant valstyb.Tai daniausiai valdios institucij, pareign, piliei ar j susivienijim tarpusavio santykiai. Kadangi

valdios pareignai yra gav i tautos apibrtus galiojimus veikti tautos vardu ir tautos interesais, tai,

12


13/182

vykdydami juos, gyja teis leisti visiems privalomus paliepimus ir kartu reikalauti, kad ie bt visbeslygikai vykdomi. Kita vertus, pats toki galiojim turjimas sudaro galimyb jais piktnaudiauti, t. y.naudoti juos ne pagal tikrj j paskirt ir itaip kelti grsm piliei teisms. Todl valdini galiojimgijimas, naudojimasis jais turi bti grietai reglamentuojamas teiss normomis, taip pat kuriamas teisinismechanizmas, kad pilieiai galt kontroliuoti valstybin valdi ir gintis nuo jos savivals. I ia - btinybreguliuoti vis valdini galiojim naudojimo srit, t. y. grietai ivardyti pareign ir valstybs institucijkompetencij, kad bt ukertamas kelias savavalikai plsti pareign, valstybs institucij teises - kelti

grsm piliei teisms.2) teissaugos santykius, atsirandanius ukertant keli visuomenins tvarkos paeidimams, patraukiant

teiss paeidjus teisinn atsakomybn ir gyvendinant jiems paskirtas teisinio poveikio priemones.Tai santykiai, atsirandantys policijai, prokuratrai, valstybs saugumui vykdant operatyvin veikl,

administracin persekiojim, teismams sprendiant administracines bylas, bausmi vykdymo institucijomstaikant administracines nuobaudas, taip pat vykdant ioms institucijoms vairias teiss paeidim prevencijosoperacijas.

Administracins teiss dalykas - tai visuomeniniai valdymo santykiai, kurie atsiranda, pasikeiia irpasibaigia valstybs valdymo srityje vieojo administravimo subjektams realizuojant vykdomj veikl, skirtstatymams, kitiems teiss aktams, vietos savivaldos institucij sprendimams gyvendinti, numatytomsvieosioms paslaugoms administruoti.

Teisinio reguliavimo objektas rodo, kokius socialinius santykius reguliuoja konkreti teis, o teisinioreguliavimo metodas - kaip, kokiu bdu ji itai daro.

Metodo pobd lemia reguliuojamo objekto specifika: vienaip reikia reguliuoti turtinius santykius ir kitaip- valdymo ar teissaugos santykius. Teisinio reguliavimo metodas - tai teisinio poveikio moni elgesiui bd ir

priemoni sistema. Jis atsako klausim, kaip, kokiu bdu ir kiek reguliuojami visuomeniniai santykiai.statym leidjas neturi daug teisinio poveikio priemoni. Siekdamas sukurti naujus visuomeninius

santykius ar pakreipti juos kuria nors vertybine linkme, jis gali suformuluoti visuomeninio santykio dalyviamsvien i trij paliepim arba vairiai derinti juos tarpusavyje.

1) pareigojimas elgtis tik nurodytu bdu2) draudimas tai pareigojimas susilaikyti nuo tam tikr veiksm, kuriais gali bti paeidiamos kit

asmen teiss

3) galinimas - tai leidimas visuomeninio santykio dalyviams savo nuoira nusistatyti teises ir pareigasi teisini bd tarpusavio derinimas kaip tik ir sudaro teisinio reguliavimo metod, kuris administracijeteisje vadinamas administraciniu teisiniu arba imperatyviuoju reguliavimo metodu, kadangi ia dominuojapareigojimo elementas.

Iskiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: imperatyvusis (direktyvinis) ir dispozityvusis(autonominis). ie metodai skiriasi vienas nuo kito priklausomai nuo to, kuris i mint trij teisinio poveikio

bd vyrauja formuojant poveik.Be to, administracinje teisje veikia subordinacijos ir valdingo sakymo metodas, leidiantis operatyviai

reguliuoti administracin (tvarkomj), tarnybin, operatyvin ir kitoki valstybs institucij ir pareignveikl. Vykdomoji disciplina, grietas vien subjekt pavaldumas kitiems, auktesni institucij sprendim ir

potvarki privalomumas emesnms yra bdingi ios ries metodo poymiai.Galimas administracinje teisje pagyrimas kaip teisinio reguliavimo metodas. Pavyzdiui, normos,

nustatanios piliei apdovanojimo ordinais ir medaliais, garbs vard suteikimo tvark, taip pat laikomosskatinamosiomis.

ali lygiateisikumo ir autonomijos metodas bdingas administraciniam procesui, kur ali, kitteisminio tyrimo dalyvi teisin padtis vienas kito atvilgiu yra tokia pati.

Administracins teiss funkcijos

Socialin teiss paskirtis yra gyvendinama teiss funkcijomis. Teiss funkcijos - tai teiss poveikiomoni elgesiui kryptys ar bdai. Skiriamos tokios pagrindins administracins teiss funkcijos:

1) Reguliavimo funkcija. Tai pagrindinis teiss poveikio moni santykiams bdas, kai asmens teiss

(vertybs) saugomos nustatant vienam teisinio santykio dalyviui teis tam tikr vertyb (gyvyb, sveikat,laisv, turt ir t.t.), o kitiems asmenims udedama pareiga susilaikyt nuo alingo elgesio t vertybi turtojoatvilgiu arba atlikti jo atvilgiu pozityvius veiksmus. ios funkcijos turin sudaro teisiniai imperatyvai - leisti(teiss suteikimas), pareigoti, drausti (pareigos vykdymo btinyb). Tai reikia, kad reguliavimo funkcija

13


14/182

siekiama apsaugoti asmens teises tokiu bdu, kad, leidiant asmeniui naudotis tam tikru griu, jis kartupareigojamas tai daryti nevarydamas kito asmens teisi ir kartu jam leidiama reikalauti i kit asmenelgesio, nedaranio alos jo griui.

2) Prieing interes derinimo, arba socialinio kompromiso, funkcija. Tai demokratins teiss funkcija,kuri nusako reguliavimo funkcijos pobd: siekiant apsaugoti teises vis visuomens nari, turini danai

prieingus interesus; socialiniai santykiai reguliuojami ne bet kaip, o derinant prieing teiss subjektinteresus, neleidiant n vienam i j per daug sigalti kit socialini grupi interes ignoravimo, siaurinimo

sskaita. Tokiu reguliavimu pasiekiamas prieing interes kompromisas ir itaip garantuojama vienoda visvisuomens nari teisi apsauga.

3) Valstybs prievartos (sankcij) legalizavimo ir normavimo (represin) funkcija. Ji iplaukia ibtinybs garantuoti teiss normomis nustatom pareig sakmum (reguliavimo funkcijos veiksmingum). ifunkcija nustato pobd ir mast valstybs prievartos (sankcijos), kuri leidiama taikyti u reguliacini teissnorm nustatom pareigojim, draudim nevykdym. Jos esm sudaro imperatyvas - bausti.

Kitos teiss funkcijos: informavimo, aukljamoji, yra technologinio pobdio ir iplaukia i trij pirmj,yra jas aptarnaujanios.

4) Informavimo funkcija nurodo, kokio teisinio santykio dalyvi elgesio reikalauja konkreti teiss normair kokios sankcijos bus taikomos tiems, kurie nevykdys tos normos nustatyt pareig. ia funkcija teisorientuojasi mogaus prot ir vali.

5) Aukljamoji, arba teiss paeidimo prevencijos, funkcija yra tarsi vis teiss funkcijapibendrinimas, ji skatina asmen apmstyti t al, kuri jis patirs nepaklusdamas teiss imperatyvams, taip patt bendrj naud, kuri garantuoja teistas elgesys. Tai skatina asmen elgtis teistai, ugdo jo gebjim gyventisantarvje su artimu, ne tik jaustis asmenybe, bet ir matyti kit mog ja esant.

Teiss funkcijos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro sistem: teisinio reguliavimo funkcija yra centrin,integruoja, palenkia savo reikmms visas kitas teiss funkcijas; ios tik padeda reguliavimo funkcijai irutikrina jos veiksmingum.

Administracins teiss principai

Konkretizuojant administracins teiss esm, reikia j iskirstyti atskiras, j sudaranias pagrindines

idjas arba poymius, kuriais ji gali prisiderinti prie konkrei santyki specifikos ir pasirinkti, kuria dalimi(poymiu) patogiau juos veikti.

Lotynikai principium - pradia, pagrindas, pirminis altinis. Tai svarbiausi teiss esms konkretjimo,reikimosi bdai, arba pagrindins teisins idjos, vertybins orientacijos, kurios nurodo, kaip konkreiomisteiss normomis turi bti reguliuojami moni santykiai.

Teiss literatroje tradicikai nurodomi principai: demokratikumas, humanizmas, lygiateisikumas.A.Vaivila nurodo, kad tai universals mogiko sugyvenimo principai, galiojantys ne tik teisei. Bet jie

yra ir teiss principai alia kit, jau grynai teiss princip: statymui ir teisei visi lygs; visu asmens subjektiniteisiu santykinumas; privilegij ir absoliui teisi neleistinumas; socialinio kompromiso, arba saiko, principas;

padaryt al btina atlyginti. Jo nuomone, i i penki princip galtume toliau ivesti visus teiss teorijoje irpraktikoje sutinkamus labiau specializuotus tarpakinius, akinius ir teiss institut principus

Administracins teiss teorijoje nurodomi ie principai:1) demokratikumas;2) teistumas;3) asmen lygyb prie statym;4) humanizmas;5) asmen teisi ir laisvi apsauga;6) valstybs ir asmens tarpusavio atsakomyb.

Administracins teiss princip paskirtis:1) nustato administracins teiss teisin prigimt;2) yra vykdomosios valdios sistemos veiklos teisinis pagrindas;3) tvirtina administracini - teisini visuomenini santyki objektyvius dsningumus;

4) tarnauja pagrindu teisingai taikant administracins teiss normas, priimant pagrstus ir teistussprendimus;5) slygoja administracini teisini visuomenini santyki pobd.

14


15/182

Administracins teiss sistema

Kalbant apie administracins teiss sistem, ji tradicikai skirstoma dvi dalis, t.y.:1) vien grup norm, taikom visoje valstybs valdymo sferoje, kurios yra universalios, bendro

pobdio, ir j visuma sudaro Bendrj administracins teiss dal;2) normas, taikomas konkreiose valstybs valdymo srityse, akose bei sferose. i norm taikymo

mastas yra siauresnis, jos atspindi valdymo organizavimo ir bei veiklos ypatumus konkreiose valstybiniovaldymo akose, srityse bei sferose. i norm visuma sudaro Ypatingj administracins teiss dal.Bendrosios dalies normos yra iskiriamos ias grupes:1) normos, tvirtinanios valstybs valdymo principus;2) normos, reglamentuojanios administracins teiss subjekt teisin padt;3) normos, reguliuojanios valdymo institucij formavimo tvark bei valstybs tarnyb;4) normos, reglamentuojanios valstybs valdymo veiklos formas;5) normos, reglamentuojanios valstybs valdymo metodus;6) normos, nustatanios administracins procesins veiklos pagrindus;7) normos, tvirtinanios teistumo valstybs valdymo sferoje utikrinimo bdus ir tvark.Administracins teiss Ypatingosios dalies normos suskirstytos keturias pagrindines grupes:1) normos, reguliuojanios valdymo organizavim ir valstybs valdymo ypatumus administracinje

politinje srityje (krato apsaugos, valstybs saugumo, vidaus reikal, teisingumo, usienio reikal valdymas);2) normos, reguliuojanios valdymo organizavim ir valstybs valdymo ypatumus kio srityje (transportoir keli, ryi ir informatikos, statybos ir urbanistikos, pramons, prekybos ir energetikos, ems kio, aplinkos,materialini itekli naudojimo valdymas);

3) normos, reguliuojanios valdymo organizavim ir valstybs valdymo ypatumus socialinje kultrinje srityje (socialins apsaugos, sveikatos apsaugos, vietimo ir mokslo, kultros valdymas);

4) normos, reguliuojanios tarpakin valstybs valdym (finans, kredito, mokesi, muit, apskaitos irstatistikos, kain ir konkurencijos, licenzijavimo ir sertifikavimo valdym)

Administracins teiss sisteminimas

Administracins teiss aktu sisteminimas - tai vairi teiss subjekt (valstybs institucij, firm,pareign, piliei) veikla, kuria siekiama sugrupuoti administracins teiss norm aktus vientis sistemsiekiant palengvinti j paiek, operatyviai ir tiksliai gyvendinti j nurodymus.

Teiss akt sisteminimas reikiasi tokiais pavidalais: apskaita, inkorporacija, konsolidacija ir kodifikacija.Apskaita - tai valstybs institucij, moni, privai firm veikla, kuria yra kaupiami, apdorojami, tam

tikra tvarka idstomi ir saugomi galiojantys norminiai teiss aktai. ia veikla pirmiausia siekiama patenkintipai sistemintoj poreikius, ir ji administracinje teisje nevaidina reikmingo vaidmens.

Inkorporacija (lot. in corpore - visi drauge) - tai tokia sisteminimo forma, kai tam tikri teiss aktaichronologine, abcline, sistemine dalykine tvarka yra itisai ar i dalies sujungiami rinkinius. Inkorporacijayra nuolatin valstybs institucij, firm, piliei veikla, kuria siekiama utikrinti galiojani teiss akrveiksmingum, j prieinamum ir greit apvalg, operatyviai aprpinti gyventojus patikima informacija apie

teiss aktus ir galiojani j redakcij.Inkorporacijos ypatumas, kad j atliekant nekeiiamas jungiam rinkin teiss akt turinys. Tai skiria jnuo kodifikacijos ir konsolidacijos.

Inkorporacija pagal leidiam rinkini juridin gali yra skirstoma : 1) oficialij; 2) oficiozin (pusiauoficiali); ir 3) neoficialij.

Oficialioji inkorporacija atliekama kompetenting teiskros institucij pavedimu (arba j pritarimu) ir jvardu. Ja remiantis sudarytas teiss akt rinkinys laikomas oficialiu, jis prilyginamas oficialiems rinkin dtteiss akt tekstams. Juo galima remtis taikant esamus, taip pat leidiant naujus teiss aktus.

Oficiozin (pusiau oficiali) inkorporacija yra tokia inkorporacijos ris, kai teiss akt rinkin parengia irileidia institucija, turinti teiskros institucijos galiojim, (pvz., Teisingumo ministerijos ileistas statymsvadas). Bet toks rinkinys nra oficialiai teiskros institucijos tvirtinamas ir todl jame spausdinam teissakt tekstas nra oficialus.

Neoficialij inkorporacij atlieka vairios inybos, organizacijos, valstybins ar privaios leidyklos,mokslo staigos, firmos, pareignai, privats asmenys, kurie neturi speciali teiskros institucij galiojim

15


16/182

leisti tokius rinkinius ir daro tai savo iniciatyva. Tokie rinkiniai nra oficiali teiss norm raikos forma ir jaisnegalima remtis kuriant ar taikant teis.

Konsolidacija tai tokia teiss akt sisteminimo forma, kai daugelis teiss akt reguliuojani t paisocialini santyki srit, sujungiami vien apibendrint (sustambint) normin teiss akt. Tok naujai sukurtakt teiskros institucija tvirtina kaip savarankik teiss norm iraikos form kartu pripaindama, kadankstesni pavieniai ios srities teiss aktai neteko galios. ia nauj teiss akt sujungiami vienos juridinsgalios teiss aktai (pvz., tik statymai arba tik Vyriausybs nutarimai).

Konsolidacija, skirtingai nei inkorporacija, yra tam tikra teiskros ris. Jos savitumas tas, kad naujas,sustambintas teiss aktas nekeiia teisinio reguliavimo turinio, galiojanios teiss. Tai techninio (formos)

pobdio teiskra.Teiss akt konsolidacija - tai parengimas ir primimas sustambinto akto, kuris sujungia vien akt

anksiau ileistus teiss aktus, reguliuojanius kuri nors atskir socialini santyki srit.Kodifikacija - tai esminis tam tikr socialiniu santyki srit reguliuojani teiss akt turinio ir formos

perdirbimas. Lotynikai codificatio - tai tam tikros teiss srities statym sujungimas vientis sistem -kodeks.

itaip sudarytojas siekia susisteminti pasiteisinusias teiss normas, i esms perdirbti j turin, suteiktinorminiams nurodymams aikesn login struktr, juos i vidaus suderinti alindamas tarpusavio nedarn ir

prietaravimus, ivalyti normin mediag nuo pasenusi, nepasiteisinusi teiss norm, utikrinti maksimaltam tikros santyki srities teisinio reguliavimo isamum. Kodifikacija - tai teiskros tobulinimo i esmsforma.

Kodifikacijai bdingi tokie poymiai:1) kodifikuojant formuluojamos normos, kurios reguliuoja svarbiausius, esminius visuomeninio

gyvenimo klausimus, nustato tam tikros teiss akos norminius pagrindus;2) kodifikuojant sukurtas teiss aktas reguliuoja plai arba gana plai santyki srit;3) bdamas teiskros tobulinimo rezultatas, kodifikacijos aktas yra suvestinis aktas, sutvarkantis

tarpusavyje susijusius teisinius nurodymus;4) kodifikuojant siekiama sukurti pastovesnes teiss normas, skirtas ilgai galioti;5) kodifikacinis aktas visada yra reikmingas teisins krybos aktas, o apimties atvilgiu - sudtingos

struktros.Teiss literatroje ir praktikoje skiriamos kelios kodifikacijos rys: 1) visuotin kodifikacija, kuria

siekiama susisteminti vis pagrindini teiss ak teiss norm aktus; 2) akin kodifikacija, apimanti vienosteiss akos statymus; 3) speciali kodifikacija - tai ileidimas akt, reguliuojani tam tikram teiss institutuibdingus socialinius santykius. Administracinei teisei bdinga speciali kodifikacija.

Taigi kodifikacija, skirtingai nei inkorporacija ir konsolidacija, yra turiningas sisteminimas. Skirtingai neiinkorporacij, j atlieka tik valstybs institucijos. Pavyzdiui, Teisingumo ministerijos nuostatuose numatyta,kad i ministerija kodifikuoja ir sistemina vieosios ir privaios teiss aktus, rengia pasilymus dl j pakeitimoar pripainimo netekusiais galios.

Kodifikacijos reikmingumas paymimas ir teiss aktuose. Lietuvos respublikos vyriausybs 2001 2004met programoje numatoma susisteminti galiojanius teiss aktus ir parengti Lietuvos Respublikos statymsvad, siekti konsoliduoti teiss aktus ir kodifikuoti atskiras teiss akas, ilaikyti kodifikuot akt turiniostabilum, o tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001-2004 met programos gyvendinimo priemoni teisskrimo srityje numatyta ir Teisingumo ministerijai pavedama 2002 met IV ketvirtyje parengti naujo Lietuvos

Respublikos administracini teiss paeidim kodekso projekt.Juridins technikos poiriu tik vientisas kodifikuotas teiss aktas gali utikrinti geresn teisin

reguliavim nei atskiri statymai, taip pat toks teiss aktas sudaro galimyb pasiekti geresn atskir teiss normsveik bei j tarpusavio suderinamum. Vienas ir suderintas kodeksas yra tinkamiausia ir patogiausianaudotojams teiss akto forma, kuri yra priimtina daugelyje Europos valstybi.

Administracins teiss santykis su kitais socialiniais mokslais, kitomis teiss akomis jos vietateiss ir teisinje sistemoje

Administracin teis glaudiai sveikauja su kitomis teiss akomis, neretai pasireikdama savo

reguliuojaniu poveikiu ir tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurios priskiriamos kit teiss ak reguliavimodalykui. Savo poveikio priemonmis ji taip pat utikrina iose srityse atsirandani visuomenini santykiapsaug (pavyzdiui, administracins atsakomybs priemoni pagalba). Tuo pasireikia administracinio teisinio reguliavimo taikymo platus pobdis, kur savo ruotu slygoja vykdomosios valdios mechanizmo

16


17/182

vairiapusikumas, jos vaidmuo utikrinant vieojo intereso prioritet besivystaniuose rinkos santykiuose.Valstybinio valdymo sritis, kurios ribose pasireikia administracins teiss reguliacinis vaidmuo, liudija, kaddaugelis valdymo pobdio santyki aptinkami ten, kur reikiasi kit teiss ak (darbo, finans, civilins,moni ir pan.) normos. Visa tai daro enkl poveik administracins teiss santykiui su kitomis teiss akomis.

Administracins teiss ir kit teiss ak pagrindiniai atribojimo kriterijai yra teisinio reguliavimodalukas ir metodas ir btent i atskir teiss ak kategorij tarpusavio sulyginimas padeda atskleisti teissak panaumus bei skirtumus. Taiau teiss akos gali bti lyginamos tiek mintuoju, tirk ir kitais aspektais.

Administracins teiss santykis su konstitucine teise:Konstitucin teis yra kit teiss ak pagrindas. Tai siejama su Konstitucijos, kaip aukiausios juridins

galios altinio, reikmingumu. Konstitucins ir administracins teiss reguliavimo mastas yra skirtingi administracins teiss normos detalizuoja, konkretizuoja konstitucins teiss normas, yra j ivestins dalys, nesnegali joms prietarauti. Konstitucin teis tvirtina valstybs institucij organizavimo principus, nustatovalstybins valdios institucij ir vykdomojo aparato viet valstybs mechanizme, j tarpusavio santyki

pagrindus. Konstitucin teis tvirtina bendrus, vieningus principus, tuo tarpu administracin teis nurodytusprincipus konkretizuoja, numato, kaip jie gyvendinami valstybinio valdymo institucij sistemoje.

Administracins teiss santykis su civiline teise:Administracins ir civilins teiss santyk tiksliausiai atskleidia i teiss ak teisinio reguliavimo

metod administracinio teisinio bei civilinio teisinio, skirtingumas. Tiek administracin teis, tiek ir civilinteis reguliuoja panaius savo pobdiu visuomeninius santykius, kurie daniausiai yra priskiriami civilinsteiss reguliavimo sriiai, t.y. turtinius ir asmeninius neturtinius santykius, taiau civilins teiss reguliavimedominuoja ali lygybs metodas, kai tuo tarpu administracins teiss reguliavimo metodas pagrstas alinelygybe.

Administracins teiss santykis su darbo teise:ios teiss akos artimos pagal savo reguliavimo dalyk. Darbo teis reguliuoja darbo bei kai kuriuos su

jais susijusius visuomeninius santykius (socialinio draudimo srityje, darbo gin nagrinjim, kolektyvinisutari sudarym.) Pagrindinis toki santyki turinys yra piliei teiss darb gyvendinimas (darbo sutartis,atlyginimas u darb, teis poils ir t.t.). Darbo teis reguliuoja visuomeninius santykius tiesiogiai susijusius suasmenybs teisiniu statusu . Administracijos galiojimus nustato ir realizuoja, primimo darb, atleidimo,drausmins atsakomybs taikymo tvark - administracin teis.

AT santykis su finans teiseFinans teis skiriasi nuo administracins teiss daugiau teisinio reguliavimo objekto specifika (piniginipajam surinkimo ir paskirstymo procesas). Faktikai valstybs finansin veikla yra vykdomosios tvarkomosiosveiklos ris; finansini santyki realizavimo metodai i esms yra administracinio teisinio pobdio, kas yraadministracins teiss reguliuojamo dalyko elementas. Tokius procesus kaip kreditavimas, mokesi rinkimasreguliuoja finans teiss normos

Administracins teiss vieta teiss ir teisinje sistemoje pasireikia iais ypatumais:1) Administracin teis savo reguliuojamuoju poveikiu apima plat visuomenini santyki rat, k

slygoja vairiapusikas vykdomosios valdios sistemos mechanizmo pasireikimas.2) Administracins teiss turin takoja procesai, vykstantys visuomens ir valstybs gyvenime.3) Administracin teis susijusi ir sveikauja su konstitucine teise, kurioje yra administracins teiss

itakos, detalizuoja ir konkretizuoja i teiss ak, nustatydama vairi institut teisin mechanizm.

4) Administracin teis susijusi ir sveikauja su savivaldos teise, reguliuojania eils administracini teisini santyki savivaldos dariniuose organizavim.

5) Civilin ir administracin teis danai reguliuoja iorikai panaius turtinio pobdio visuomeniniussantykius.

6) Baudiamosios ir administracins teiss norm galiojimo ribos nustatomos atitinkam draudimpobdiu ir kryptingumu.

Administracins teiss mokslo samprata, jos dalykas ir funkcijos, metodai

Mokslai skirstomi humanitarinius (socialinius) ir tiksliuosius (techninius).

Humanitariniai: filosofija, istorija, ekonomikos teorija, politologija, sociologija, teis ir kt.Tikslieji: fizika, astronomija, chemija, biologija, matematika ir kt.

17


18/182

Teiss mokslai skirstomi teorijos istorinius, teiss ak, specialiuosius, tarpakinius teiss mokslus beitirianius usienio valstyb ir teis.

Teorijos istoriniai mokslai: 1) valstybs ir teiss teorija, 2) valstybs ir teiss istorija, 3) politini ir teissteorij istorija ir kt.

Teiss ak mokslai: 1) konstitucins teis, 2) administracin teis, 3) civilin teis, 4) baudiamoji teis,5) darbo teis ir kt.

Specialieji teiss mokslai: 1) kriminalistika, 2) teismo medicina, 3) teismo psichologija, 4) apskaitos teis,

5) vidaus reikal sistemos administracin veikla, 6) operatyvin paiekos veikla ir kt.Tarpakiniai teiss mokslai: 1) kriminologija, 2) teissaugos institucijos, 3) valdymas ir kt.Tiriantys usienio valstyb ir teis mokslai: 1) romn teis, 2) usienio ali konstitucin teis, 3)

usienio ali valstybs ir teiss istorija ir kt.

Administracins teiss mokslas yra Lietuvos teiss mokslo aka, tirianti administracins teiss teorines irpraktines problemas. Administracins teiss mokslas skiriasi nuo administracins teiss, kaip teiss akos,visuomenine paskirtimi, nagrinjamu dalyku ir metodais. Administracin teis, kaip teiss ak, sudaro sistemateiss norm, reguliuojani specifin grup visuomenini santyki. Tuo tarpu administracins teiss mokslasyra sistema idj ir pair galiojanias administracins teiss normas, j reguliuojamus visuomeniniussantykius, i visuomenini santyki istorin raid ir jos perspektyva.

Taigi, administracins teiss mokslo funkcija yra itiri Lietuvos valstybs valdymo efektyvumo pltojimotendencijas, egzistuojani administracins teiss institut veiksmingum ir tuo pagrindu teikti rekomendacijas,kaip tobulinti vykdomosios valdios realizavim, o kartu ir administracin teis.

Administracins teiss mokslui bdingi viso Lietuvos teiss mokslo metodai ir principai, tarp jpamintini statistiniai ir sociologiniai teistyros metodai, lyginamosios teistyros metodas.

Usienio ali administracins teiss bendroji charakteristika

Teiss literatroje skiriamos keturios pagrindins teisini sistem rys:1) roman-german; jai bdinga statutins teiss vyravimas ir statymo vyrenyb,, ia vyrauja valstybs

institucij leidiami teiss norm aktai ir j sistemos (kodeksai);

2) anglosaks, arba bendrosios, teiss tradicija, kur statutin teis derinama su plaios kompetencijosprecedent teise pripastant teiskros ad hoc teis ir bendriesiems teismams;

3) musulmon, judj, induist teiss sistema, kur pozityvioji (pasaulietin) teis glaudiai susipynusi sureliginmis normomis ir institucijomis;

4) iki 1991 m. funkcionavusi socialistin teisin sistema, kuri i esms nelaikytina atskira teisinssistemos rimi, nes ji teiss princip atvilgiu savo turiniu buvo roman-german teiss tradicijosmodifikacija.

Dabar pasaulyje sigaljusios dvi teisins sistemos, t.y. kontinentin (Pranczija, Vokietija, Italija ir kt.) iranglosaks (Anglija, JAV).

Usienio ali administracin teis, t. y. visuma teisei norm, reguliuojani santykius valstybiniovaldymo srityje ir ypa santykius tarp valstybs ir jai pavaldi subjekt valstybinio valdymo srityje, atsiradokartu su buruazine valstybe. Taiau valstybinio valdymo klausimai ilg laik buvo nagrinjami bendramekonstitucins teisei kurse, o usienio administracins teiss mokslas pradjo formuotis tik antroje XIX amiaus

pusje, vakar Europos valstybse susiformavo pramonins revoliucijos laikotarpiu, todl laikoma, kadadministracin teis yra slyginai jauna teiss aka. Administracins teiss gimtine laikoma Pranczija.Administracini statym ankstyvam formavimuisi takos turjo doktrina, pagal kuri valdymo institucijos turi

bti beslygikai atskirtos nuo teism, kuriais nepasitikjo pranczikoji buruazija.Kontinentins sistemos valstybi administracin teis sudaro visum teiss norm, reglamentuojani

vis pirma valstybinio valdymo sistemos organizacij, sistemos subjekt tarpusavio santykius, vidin struktrir teisin padt. Be to, administracins teiss normos reguliuoja santykius tarp administravimo staig ir atskirasmen.

Anglosaks t

25040716 http www konspektai cjb net

Documents